Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti

Naujienos

A. Žebrauskas: kūrybingumas – įmonių kasdienė duona

2018 m. gruodžio 7 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

„Jei robotai perims žmonių darbus, tai ateityje nekūrybingo darbo neliks, reikės kurti. Kurti ir bendrauti netrukus bus svarbiausia žmogaus užduotis <...> Kiek esu pastebėjęs, pastaraisiais metais Europos šūkiu yra tapęs posakis „lavinti kūrybingumą“, – sako žinomas šalies aktorius ir lektorius Andrius Žebrauskas,  17-a metų dirbantis su verslo įmonėmis lavinant emocinį intelektą ir kūrybingumą. Jo pastebėjimu, kūrybingumas įmonėse tampa nebe vyšnia ant torto, bet kasdiene duona.

Rodoma:

Ką duoda kelionė ten, kur nieko nežinai?

 

     Žmogaus prigimtis – norėti stabilumo ir saugumo, ypač dabarties laikmetyje, kai viskas keičiasi labai greitai ir vyrauja chaosas. Stabilumas ir gebėjimas kontroliuoti situaciją yra tai, ką vertina ir kiekviena verslo įmonė. Tačiau aktoriaus ir lektoriaus A. Žebrausko pastebėjimu, kūrybinis ritmas glūdi chaose, nors versle didelė reikšmė teikiama logikai ir racionaliam protui: planavimui, skaičiavimui.

     Kūryba visada yra ėjimas ten, apie ką nieko nežinai. Jeigu naudojamės žiniomis, kurti nepavyks. Tai paliudija ir garsusis posakis „think outside the box“. „Žmonės nori, kad išmokytum juos kažko naujo, bet iš tikrųjų laikosi įsikibę į senas žinias. Tada reikia skirti šiek tiek laiko suvokimui, kad nereikia bijoti paleisti žinių – dėžės ir žvirblio, kurį jau turi rankoje. Visada galėsi jį pasiimti. Leiskis į kelionę ir atsiduok tam, ko nežinai, tada gali gauti naują informaciją“, – pataria A. Žebrauskas.

     Kaip atrodo investicijos į kūrybingumą? A. Žebrauskas mano, kad tai investavimas į kūrybingą darbuotoją. Tuomet iškart kyla klausimas – o kur nauda, ką kūrybingas darbuotojas padarys? Vien tai, kad žmogus mokės „persijungti“ iš loginio mąstymo į kūrybinį, leis įmonėje jam nuveikti žymiai daugiau.

 

Kai kūrybingumui nėra laiko

 

     Kai tempas įmonėje milžiniškas, o darbai veja vienas kitą, kaip skirti laiko darbuotojų kūrybingumui? Galvodamas apie tokią situaciją A. Žebrauskas primena istoriją apie žmogų, pjūklu sunkiai pjaunantį medį. Kitas žmogus jo ir klausia: „Klausyk, gal tavo pjūklas atšipęs? Pagaląsk ir nupjausi“, o šis atsako: „Ne, ne, ne, neturiu laiko, esu užsiėmęs“.

     „Paaukodamas šiek tiek laiko ir pagaląsdamas pjūklą žmogus nupjautų medį per valandą, o dabar pjaus dvi dienas. Man investavimas į darbuotojų mokymąsi, į augimą, į kūrybingumą atrodo labai svarbus. Jei įmonėje visi žmonės dirba įtemptai, galima daliai žmonių skirti kažkiek laiko, pavyzdžiui, grupei, kuriai reikalingas kūrybingumas ir ji gali įnešti naujovių, kurios iškart pasijaus“, – neabejoja A. Žebrauskas.

 

Kūrybingų įmonių rodikliai geresni

 

     Lietuvos įmonės, kūrybingumui taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose skiriančios tiek pat dėmesio kiek kitiems procesams, pavyzdžiui, gamybai ar eksportui, rodo puikius veiklos rodiklius ir geras ateities veiklos prognozes. Tai yra pastebėjęs Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.

     „Bendradarbiaujame su Lietuvos verslo įmonėmis ir dalijamės žiniomis, kaip skatinant verslo plėtrą pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų instrumentais. Pastebime, kad puikius rezultatus siekiant gauti Europos Sąjungos finansavimą rodo įmonės, didelį dėmesį teikiančios kūrybiškiems sprendimams, inovacijoms. Tokios įmonės Lietuvoje yra kurių nors sprendimų pirmtakės, jų gaminiai sulaukia didelio dėmesio visame pasaulyje“, – sako LVPA direktorius A. Pautienius-Želvys.

     Kaip sparčiai kūrybingumas Lietuvos įmonėms leidžia judėti pirmyn, rodo ne vienas konkretus pavyzdys. Aprangos ir namų aksesuarus kurianti lietuvių dizaino studija „MARCH Design Studio“, didelį dėmesį skirianti kuriamo produkto inovatyvumui, turi daugiau nei 700 prekybos taškų, o sukurtus gaminius eksportuoja į 53 pasaulio šalis. Na, o dalis aukštąsias technologijas kuriančios įmonių grupės „Elinta“ produktų yra eksportuojama į penkis pasaulio žemynus. Pavyzdžiui, 3D spausdintuvais, kurie atspausdina idealiai tinkančią avalynę, naudojasi visos 32 JAV Nacionalinės futbolo lygos komandos. Kūrybingumas lietuvių įmonėms leidžia išlaikyti  puikias pozicijas konkurencinėje kovoje ir užkariauti net ir pretenzingų rinkų dėmesį.

 

Kūrybingumas versle – lyderystės forma

 

   Pasak LVPA direktoriaus, vertinant tyrimų ir inovacijų projektus versle pagal tarptautinius standartus kūrybingumas laikomas vienas iš svarbiausių elementų. Svarbu atpažinti, kad konkretaus verslo projekto metu vykdoma veikla yra pagrįsta originaliomis idėjomis ir hipotezėmis, o  įgyvendinant projektą sukuriami nauji problemų sprendimo metodai.

     Tuo pačiu atrandamos naujos turimų mokslinių žinių praktinio taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai. Šiuose projektuose nėra apsiribojama tik įprastų techninio pobūdžio problemų sprendimu. Kuriant inovacijas, kūrybingumą sumaniais metodais garantuoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tyrėjai, kurie vis labiau tampa praktikais.

     Kūrybingumas verslo tyrimuose ir inovacijose akcentuojamas viename iš sumanios specializacijos prioritetų „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“, tuo pačiu tai viena iš pagrindinių lyderystės formų. Kūrybingumas jau seniai ne tik meno dalis, tai visuomenės ir verslo socialinio-inovacinio kapitalo plėtojimo politika.

   

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Sekite naujienas

RSS