Jūsų naršyklėje yra išjungtas Javascript atvaizdavimas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu. Jūsų naršyklėje yra išjungtas Sausainiukų įrašymas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu.

Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje. Slapukų politika

Loading...
Spausdinti

Naujienos

Ar girdimas visuomenės balsas investuojant ES fondų lėšas?

2017 m. liepos 31 d. / Finansų ministerija

ES mastu jau seniai sutariama, kad kiekviena valstybė, planuodama ES fondų lėšų panaudojimą, turi bendradarbiauti ir konsultuotis su visuomenės, verslo, darbdavių ir darbuotojų atstovais. Pripažįstama, kad organizacijos, atstovaujančios įvairių visuomenės grupių ar verslo interesus, geriausiai žino opiausias šalies problemas, tikruosius gyventojų poreikius, remdamiesi savo turima patirtimi gali pasiūlyti naujus ir efektyvius šių problemų sprendimo bei poreikių atliepimo būdus, užtikrinti, kad ES fondų lėšos būtų investuojamos ten, kur jų reikia labiausiai ir kur jos galėtų padaryti didžiausią poveikį.

Rodoma:

Organizacijos, atstovaujančios įvairių visuomenės grupių, verslo, darbdavių ar darbuotojų interesus ES fondų kontekste vadinamos partneriais, o bendradarbiavimo ir konsultacijų su jais procesas – partneryste. Partnerystės proceso organizavimas ir partnerių įtraukimas planuojant ir investuojant ES fondų lėšas yra privalomas visoms šalims narėms.

Siekiant išsiaiškinti ir įvertinti, kaip įvairias grupes atstovaujančios organizacijos įtraukiamos į partnerystės procesus ir kaip dažnai visuomenės balsas yra išgirstamas planuojant ir administruojant ES fondus Lietuvoje bei kaip šis partnerių organizacijų įtraukimas ir jų poreikių išklausymas galėtų būti pagerintas, tyrimų ir konsultacijų įmonė „BGI Consulting“ LR finansų ministerijos užsakymu atliko partnerystės principo įgyvendinimo, panaudojant 2014–2020 m. ES fondų lėšas, vertinimą.

Toliau apžvelgiame vertintojų išvadas ir pateiktus siūlymus.

Vertinimas atskleidė, kad visuomenės grupes, verslo, darbdavių ir darbuotojų interesus atstovaujančios organizacijos planuojant ir investuojant 2014–2020 m. periodo ES fondų lėšas dalyvauja plačiai. Partneriai yra įtraukti į visus ES fondų panaudojimo etapus – planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Su partneriais bendradarbiaujančios ministerijos supranta įvairių visuomenės grupių atstovų įtraukimo naudą ir su jais dažnai konsultuojasi net ir tuo atveju, jeigu ES ar nacionalinio lygmens dokumentai to nereikalauja. Partneriams suteikiama galimybė pastabas ir pasiūlymus planuojamoms viešosios politikos priemonėms teikti tiek raštu, tiek susitikimų su ministerijų atstovais metu. Dažnesnis partnerių įtraukimas yra nuolat skatinamas ES fondų lėšų panaudojimui vadovaujančiosios LR finansų ministerijos, nuolat atnaujinami partnerystę reglamentuojantys dokumentai, partnerystės procesui suteikiant vis didesnę svarbą.

Vis dėlto, partnerystės procesas dar nėra pakankamai kokybiškas ir nuoseklus. Ministerijoms trūksta sutarimo, kaip bendradarbiavimas su visuomenės, verslo, darbdavių, darbuotojų atstovais turėtų vykti, taikomos skirtingos konsultavimosi ir bendradarbiavimo su partneriais praktikos.

Vienas iš vertinimo metu išryškėjusių partnerystės trūkumų – dažnu atveju organizacijos, kurios ES fondų lėšų planavime ir panaudojime dalyvauja partnerių teisėmis, nėra nuosekliai atrenkamos. Ne kiekviena visuomenės, verslo, darbdavių, darbuotojų organizacija ar pavienis gyventojas gali būti partneriu. Labai svarbu, kad organizacijos, su kuriomis tariamasi, bendradarbiaujama ir į kurių nuomonę atsižvelgiama, skirstant ES fondų lėšas, atstovautų bendrą visuomeninį ar tam tikros visuomenės grupės, bet ne savo asmeninį interesą, taip pat, kad į partnerystės procesus įsitraukusi organizacija veiktų ir turėtų pakankamai žinių tam tikroje viešosios politikos srityje bei būtų pripažinta regioniniu ar nacionaliniu mastu. Kita vertus, nevykdant nuoseklios atrankos, sunku užtikrinti, kad būtų atstovaujamos visos visuomenės grupės, todėl gali iškilti situacijų, kai išklausoma tik vienos visuomenės grupės nuomonė ir pastabos, o kitos visuomenės grupės, kurias sprendimas taip pat paveiks, galimybės pasisakyti neturi.

Kitas vertinimo metu pastebėtas partnerių įtraukimo trūkumas – nors visuomenės, verslo, darbdavių ir darbuotojų atstovai kviečiami bendradarbiauti su viešojo sektoriaus institucijomis, tačiau dažnai partneriai tik išklauso informaciją apie jau priimtus sprendimus, o galimybės dalyvauti kaip lygiaverčiai konsultacijų ir diskusijų dalyviai, neturi. Tokia situacija dažniausiai susidaro todėl, kad partneriai į partnerystės procesus įtraukiami per vėlai – kai didelė dalis sprendimų jau priimti. Tuomet partneriai gali komentuoti tam tikrus sprendimo aspektus, bet paties sprendimo keisti jau nėra galimybės. Kita vertus, visuomenės interesą atstovaujančios organizacijos į partnerystės procesus nėra įtraukiamos nuosekliai, o tik tam tikrais etapais, todėl dažnai pačioms partnerių organizacijoms sunku suvokti visą sprendimo priėmimo eigą, laiku pateikti aktualias pastabas.

Svarbu ir tai, kad ne visuomet, ypač tais atvejais, kai partnerių organizacijos yra kviečiamos dalyvauti susitikimuose su ministerijomis, joms suteikiamas grįžtamasis ryšys. Kai partneriai pastabas teikia raštu, ministerijos įprastai parengia ir viešai paskelbia dokumentą, kuriame nurodo, kokios organizacijos kokias pastabas pateikė ir kaip į jas buvo atsižvelgta, pastabos ar pasiūlymo nepriėmus taip pat nurodomos tokio sprendimo priežastys. Tačiau tais atvejais, kai partneriai dalyvauja susitikimuose su ministerijomis, jų pastabos dažniausiai nėra registruojamos, ministerijų atstovai išklauso partnerių pasiūlymus ir savo nuožiūra atsižvelgia į joms aktualius.

Partnerystės procesą apsunkina ir skaidrumo trūkumas. Organizacijos, kurios įtraukiamos į ES fondų lėšų panaudojimo planavimo procesą, nėra skelbiamos viešai, todėl visuomenei, kitoms organizacijoms nėra aišku, ar jų interesai yra atstovaujami. Viešosios politikos procesuose dalyvaujantiems partneriams dažnai taip pat suteikiama tik ribota informacija tam tikrais klausimais, jie nėra pilnai supažindinami su visais ministerijos planais dėl ES fondų lėšų panaudojimo, visa planuojamų įgyvendinti viešosios politikos priemonių logika.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sėkmingai partnerystei svarbios ne tik ministerijų pastangos į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visuomenės ar verslo interesus atstovaujančias organizacijas, tačiau ir pačių partnerių gebėjimai ir turimi resursai (finansiniai, laiko, žmogiškieji). Šiuo metu organizacijoms, kurios galėtų įsitraukti į partnerystės procesus, trūksta tiek finansinių išteklių, tiek laiko, kurį jos galėtų skirti visuomenės ar verslo interesų atstovavimui. Lietuvoje nėra sukurta sistema, kuri leistų tokio tipo organizacijoms gauti lėšų visuomenės interesų atstovavimui. Visos lėšos, kurias gauna pilietinės visuomenės, verslo, darbdavių ar darbuotojų organizacijos yra skirtos jų tiesioginei veiklai – paslaugų teikimui – finansuoti. Tai yra ne tik ES fondų panaudojimo valdymo sistemos, bet ir nacionalinio masto problema.

Vis dėlto, nepaisant tam tikrų trūkumų, ministerijos siekia pagerinti bendradarbiavimą su įvairių visuomenės grupių ir verslo atstovais ES fondų planavimo ir administravimo procesuose. Atskiros ministerijos yra atradusios ir taiko tinkamus išvardintų trūkumų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, LR kultūros ministerija taiko skaidrią ir tikslingą partnerių atranką pagal patvirtintus atrankos kriterijus, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija partnerius įtraukia ankstyvuosiuose intervencijų planavimo etapuose, jau rengiant strateginius dokumentus, bei užtikrina tęstinį partnerių dalyvavimą VP priemonių planavime, LR ūkio ministerija papildomai informuoja partnerius apie vykdomas veiklas ir tokiu būdu skatina aktyvų jų dalyvavimą. Jeigu šios praktikos būtų sistemingai perimtos visų ES fondų valdymo sistemoje veikiančių ministerijų ir visais atvejais būtų vykdoma nuosekli tinkamų partnerių atranka, su partneriais bendradarbiauti būtų pradedama kuo ankstesniuose viešosios politikos priemonių planavimo etapuose, o bendradarbiavimas būtų nuoseklus, susitikimų metu būtų suteikiamas tinkamas grįžtamasis ryšys, būtų padidintas partnerystės proceso skaidrumas ir sukurta sistema, padedanti stiprinti visuomenės ir verslo interesus atstovaujančias organizacijas, visuomenės balsas planuojant ES fondų investicijas būtų labiau girdimas, turėtų didesnę įtaką, o ES fondų lėšų investavimo nauda būtų didesnė.

Raktiniai žodžiai: Partnerystės gairės Partnerystė

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Rugpjūtis 2017
Pr An Tr Ke Pe Še Se
31
4
5
6
11
12
13
15
18
19
20
26
27
30
01 02 03

Sekite naujienas

RSS