Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti

Naujienos

Fondų dėka – mažesnė rizika investuotojams

2018 m. liepos 10 d. / UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis, kai investuojama į nuosavą įmonių kapitalą. Tokios investicijos paprastai atliekamos į jaunus verslus, pasižyminčius augimo ir plėtros galimybėmis.

Rodoma:

Skirtingai nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas už investiciją gauna dalį naujos įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų arba pardavęs tas akcijas vėliau. Rizikos kapitalo investuotojas paprastai aktyviai dalyvauja įmonės, į kurią investavo, veikloje, dalijasi savo patirtimi ir ryšiais, taip prisidėdamas prie įmonės plėtros.

Pasinaudojo fondo pagalba

Šiuo metu prie rizikos kapitalo investicijų prisideda ir valstybė – Ūkio ministerija skyrė nemažą lėšų sumą įvairioms rizikos kapitalo priemonėms įgyvendinti per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir jos atrinktus rizikos kapitalo fondų valdytojus. Šiuo metu jau veikia keletas rizikos kapitalo priemonių. Pvz., vien „Invegos“ dukterinė UAB „Kofinansavimas“ valdo rizikos kapitalo fondą „Koinvesticinis fondas“, kurį šiuo metu sudaro trys subfondai: „Koinvest I“, „Koinvest II“ ir „Koinvest MTEPI“, įgyvendinantys atitinkamas rizikos kapitalo priemones. Šis fondas pasižymi investuoti skatinančiomis priemonėmis ir padeda sumažinti investicijų riziką.

„Koinvesticinio fondo“ investicijomis jau pasinaudojo išmanaus maisto ir gėrimų plaktuvo „Millo“ kūrėjai. Plaktuvo išradėjas Ruslanas Trakšelis džiaugiasi, kad Lietuvoje sparčiai auga ir į tinklus buriasi verslo angelų bendruomenė. Anot jo, tai rodo, kad žmonės yra geranoriškai nusiteikę padėti jaunam verslui.

„Be paties finansinio palaikymo galimybė dirbti kartu su milžinišką verslo patirtį sukaupusiais verslininkais yra neįkainojamos vertės. Kasdienės įžvalgos, strateginiai patarimai, verslo kontaktai itin pagreitina projekto vystymo tempą ir, tikėtina, padės išvengti skaudžių klaidų. Tai, kad mums pavyko suburti tokią gausią investuotojų grupę, yra vienas iš didžiausių įmonės pasiekimų, esame jiems be galo dėkingi už išreikštą pasitikėjimą“, – tikina p. Trakšelis.

Privilegijos investuotojams

Daiva Gerulytė, UAB „Kofinansavimas“ direktorė. „Nors privatus investuotojas finansuoja gerokai mažesnę dalį, įmonėje jis atlieka svarų vaidmenį – tai valstybės pagalbos schema, kuri naudinga ir investuotojams, ir mažoms, jaunoms įmonėms“.

„Fondas, kaip ir privatūs investuotojai, investuodamas rizikuoja savo lėšomis. Tik privatus investuotojas susimažina savo finansinę riziką, mat mes dažnu atveju finansuojame didesnę sumos dalį. Be to, privatus investuotojas gauna mūsų balsus, t. y. mes įmonėje, į kurią investuojame, esame tas tylusis investuotojas. Privatus investuotojas gauna visas galimybes veikti už mus, taigi, nors ir investuoja mažesnę sumą, įmonėje turi žymiai ryškesnį vaidmenį“, – sako Daiva Gerulytė, „Kofinansavimo“ direktorė.

Jei įmonė yra maža ar labai maža, gyvuojanti iki 5 metų, t. y. atitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimus ir yra registruota Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, fondas gali investuoti iki 70% bendros investicijos, privačiam investuotojui reikėtų investuoti likusią dalį. Priemonės „Koinvesticinis fondas MTEPI“ skaičiai šiek tiek skiriasi: jei investicija atitinka sumaniosios specializacijos nuostatas, fondo dalis investicijoje gali būti padidinta dar 10%, t. y. investuojant į Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje registruotas įmones siekia 80%, o kitose savivaldybėse – 90% bendros investicijos. Atitinkamai privatus investuotojas investuoja vos 10–20%.

„Nors privatus investuotojas finansuoja gerokai mažesnę dalį, įmonėje jis atlieka svarų vaidmenį – tarsi investavęs visus 100%. Tai valstybės pagalbos schema, kuri naudinga ir investuotojams, ir mažoms, jaunoms įmonėms“, – teigia p. Gerulytė.

„Kofinansavimo“ vadovė atkreipia dėmesį, kad priemonės „Koinvesticinis fondas II“ lėšos gali būti investuojamos nebūtinai į jaunas ir mažas įmones, vyresnės ir vidutinės įmonės taip pat gali sulaukti investicijų. Tačiau šiuo atveju fondo dalis neviršys 50%, o įgyvendinus investiciją gautos pajamos bus paskirstytos proporcingai investuotai sumai tarp fondo ir privačių investuotojų.

Gavus pelną fondas apsiriboja maksimalia 6% sudėtinių palūkanų už investuotą laikotarpį grąža, visa kita atitenka privačiam investuotojui.

„Pavyzdžiui, jei iš investicijos gauta grąža – 20% sudėtinių palūkanų, fondui atitenka tik 6%, o investuotojui tenka 20% nuo jo investuotos sumos ir nuo mūsų investuotos sumos likę 14%. Taigi investuotojas gauna didesnę grąžą, nors ir investuoja mažesnę sumą“, – paaiškina „Kofinansavimo“ vadovė.

Privalo atitikti kriterijus

Ji teigia, kad investuotojais gali tapti ne visi. KŪB „Koinvesticinis fondas“ investuoja kartu su kitais rizikos kapitalo fondais ir verslo angelų grupėmis. Jie, kaip ir įmonės, į kurias investuojama, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Privatus investuotojas turi praeiti „Koinvesticinio fondo“ vertinimo procesą, kurio metu išsiaiškinama, ar jis atitinka rizikos kapitalo fondo, ar verslo angelo sąvoką. Verslo angelais gali būti tik finansiškai stabilūs asmenys, mat investuojamos sumos – nemažos, o prarasti pinigus yra didelė tikimybė.

„Rinkoje yra nusistovėjęs stereotipas, kad 9 iš 10 įmonių nesulaukia penktojo savo gimtadienio. Jaunų įmonių mirtingumas labai didelis, prarasti investiciją yra nemažas pavojus, tačiau įmonių išgyvenamumo tikimybė auga, kai patirties turintis investuotojas finansuoja jam įdomią ir žinomą įmonę. Prie tokios įmonės investuotojas entuziastingai prisidės ne tik finansiškai, bet ir savo žiniomis bei idėjomis“, – atskleidžia p. Gerulytė.

Ji priduria, kad vienas iš kriterijų, kuriuos turi atitikti investuotojas, yra investavimo patirtis. Lietuvos gyventojams šį kriterijų atitikti yra gan sudėtinga, mat rizikos kapitalo investavimas yra ganėtinai naujas dalykas Lietuvoje, todėl į šį kriterijų daugiau atsižvelgiama ne vertinant atskirą investuotoją, o konkrečią verslo angelų grupę, su kuria planuojama kartu investuoti. Grupės viduje vieni investuotojai gali turėti didesnę, kiti mažesnę investavimo patirtį.

„Investuotojai paprastai būna tie žmonės, kurie jau yra įkūrę savo verslą ir jiems viskas klostosi puikiai. Vis tik jiems trūksta savirealizacijos, o investicija į jaunas ir mažas įmones – vienas iš visuomenei naudingiausių savirealizacijos būdų. Mažas ir jaunas įmones finansuojantys verslininkai paprastai siekia ne tik uždirbti, bet ir perduoti savo sėkmingą patirtį – tai dažnai įmonei pasitarnauja taip pat stipriai kaip ir finansinė pagalba“, – paaiškina „Kofinansavimo“ direktorė.

Portalo vz.lt informacija

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Rugsėjis 2018
Pr An Tr Ke Pe Še Se
27 28 29 30 31
1
2
3
7
8
9
10
12
14
15
16
17
19
22
23
26
27
29
30

Sekite naujienas

RSS