Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti

Naujienos

Gerosios praktikos mainų renginiai: pritraukti gyventojų dėmesį specialistai siūlė ir žaidybine forma

2017 m. birželio 7 d. / Finansų ministerija

Visoje Lietuvoje vykdoma per 4 tūkst. Europos Sąjungos investicijomis finansuojamų įvairių projektų, tačiau į jų veiklų planavimą, siekiamų rezultatų aptarimą įtraukiama nedidelė dalis vietos bendruomenių.

Rodoma:

Gegužės 31 d. Telšiuose ir birželio 2 d. Marijampolėje viešųjų projektų vykdytojai susitiko pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais, įkvėpti vieni kitus ir pasimokyti, kaip apie projektus informuoti gyventojus taip, kad šie norėtų aktyviau į juos įsitraukti.

Su vietos projektų vadovais savo įžvalgomis dalinosi ne tik Finansų ministerijos atstovai bei komunikacijos specialistai, bet ir sėkmingai bendruomenę į savo veiklą įtraukę kitų iniciatyvų vadovai.

„Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra dalyvavę aptariant ES investicijų projektus. Tai nedidelis skaičius, kuris bent iš dalies paaiškina, kodėl projektai kartais susiduria su nepateisintais gyventojų lūkesčiais, neigiamu nusistatymu bei kitais net ir pačių reikalingiausių projektų įgyvendinimą prailginančiais nesutarimais. Tiesa, kartais ir susitikimus organizavęs projektas negali pasigirti geriausiais rezultatais, nes žmonės nebuvo pakankamai kokybiškai įtraukti į projektų aptarimą“, - aiškino Finansų ministerijos ES investicijų departamento komunikacijos skyriaus vadovė Akvilė Žirgulevičiūtė.

Siekiant užtikrinti, jog gyventojai sužinotų ir teigiamai įvertintų projekto veiklą, būtina su jais konsultuotis bei nuolat dirbti su projekto komunikacija. Apie sėkmingus bendruomenę pritraukiančios komunikacijos pavyzdžius pasakojo architektė urbanistė Justina Muliuolytė.  Urbanistinius viešųjų erdvių bei gyvenamųjų kvartalų sprendimus kuriančios organizacijos atstovė dalinosi didelio dėmesio sulaukusiais susitikimais su bendruomene Klaipėdos ir Vilniaus regionuose.

Pasak J. Maliuolytės, sėkmingą projekto veiklą garantuoja kokybiškas trijų sektorių – miesto, projektuotojų ir gyventojų – bendradarbiavimas. Norint pritraukti bendruomenę ekspertė ragino sudominti žmones drąsiais sprendimais.

Pavyzdžiui, Žirmūnų trikampio Vilniuje atnaujinimo viešuosiuose susitikimuose gyventojai su VU dėstytojais, verslo, darželių bei mokyklų atstovais žaidybine forma sprendė specialiai šiai situacijai sukurtą ir adaptuotą užduotį – stalo žaidimą. Kūrybinių dirbtuvių metu gauta gyventojų lūkesčius atliepianti bendra kvartalo vizija vėliau patvirtinta miesto mero, o dabartiniai viešųjų erdvių rekonstrukcijos projektai ruošti jos pagrindu.

„Svarbiausia ateinantiems į viešą renginį žinoti, kad jie gali keisti ir daryti realią įtaką priimtiems sprendimams. Būdai, kuriais žmonės prisideda, turi būti ne tik jiems suprantami, bet ir patrauklūs. Tai gali būti ne vien diskusija ar pristatymas, bet ir nuomonių stendai, simuliaciniai žaidimai, skirti planavimui. Jei žmonės supranta, kas vyksta, kam to reikia, o pati veikla įdomi – jie tikrai nori dalyvauti“, - teigia architektė.

Kitas efektyvios komunikacijos su bendruomene pavyzdys atkeliavo iš pajūrio. Bendraujant su klaipėdiečiais dėl naujos turgaus erdvės planavimo suorganizuotos net šešios sesijos, kurių metų gyventojai patys dirbo su maketais, reiškė savo nuomonę siūlymo lipdukais ir net gavo specialiai tam skirtą naujienlaiškį.

J. Muliuolytė pasakoja, jog nepaisant vis didesnės socialinių tinklų įtakos, projektų vadovams derėtų gerokai pagalvoti, ar visada apsimoka juos naudoti.

„Kai šnekame apie nedidelį gyvenamąjį rajoną, paprasčiau ir kur kas efektyviau taikyti metodą „nuo durų iki durų“, gyvai pabendrauti su žmonėmis, nei juos gaudyti internete. Socialiniai tinklai geriau veikia didesnėse bendruomenėse arba, pavyzdžiui, miesteliuose, kur visi žino vietinius politikus“, – aiškina ekspertė, pabrėžianti, kad kiekvienas projektas turi aiškiai apsibrėžti tikslinę auditoriją ir tik tada ieškoti, kaip ją pasiekti.

Tuo tarpu Neries krantinės atnaujinimo projekto įgyvendinimo grupės vadovas ir architektas Martynas Marozas supažindino dalyvius su artimiausiu metu sostinės vaizdą pakeisiančiu projektu. Atnaujindama Neries krantinę Vilniaus miesto savivaldybė įtraukė į aplinką pažvelgė kompleksiškai, įtraukė aplinkinius verslo centrus, visuomenines erdves ir kultūrinio paveldo pastatus, o norint suderinti daugybę skirtingų lūkesčių suorganizuotas ir susitikimas su vilniečiais.

Tam buvo panaudotas specialus kūrybinių dirbtuvių žaidimas, atsižvelgiantis į siūlomų projekto dalių kainas, jų pritaikymą skirtingiems socialiniams sluoksniams ir reikalingumą miestui. Suinteresuotų dalyvių idėjos kartu su projekto tikslais bei prioritetais buvo išleistos atskiroje Neries krantinių dirbtuvių ataskaitoje.

Finansų ministerija kviečia pareiškėjus ir projektų vykdytojus dalyvauti iniciatyvoje #investuojuatsakingai ir skleisti žinią apie vykdomus projektus. Apie organizuojamus viešus aptarimus raginame paskalbti adresu http://www.esinvesticijos.lt/lt/investuojuatsakingai, o norintieji dalyvauti visas naujienas gali rasti apsilankę http://www.esinvesticijos.lt/.

Renginių ciklo pranešimai ir metodinė medžiaga: http://www.esinvesticijos.lt/lt/geros-praktikos-mainai.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Sausis 2019
Pr An Tr Ke Pe Še Se
31
1
2
4
5
6
7
12
13
14
18
19
20
21
25
26
27
28
29
01 02 03

Sekite naujienas

RSS