Jūsų naršyklėje yra išjungtas Javascript atvaizdavimas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu. Jūsų naršyklėje yra išjungtas Sausainiukų įrašymas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu.

Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje. Slapukų politika

Loading...
Spausdinti

Naujienos

Jubiliejinėje kontaktų mugėje – įkvepiantys verslo pavyzdžiai

2017 m. sausio 27 d. / Finansų ministerija

Vilniuje įvyko jubiliejinė, jau dešimtoji, Finansų ministerijos organizuota Europos Sąjungos (ES) fondų projektų kontaktų mugė. Renginys, kaip ir kasmet, pritraukė daugiau nei 400 dalyvių − 2014–2020 m. finansinio laikotarpio projektų vykdytojų bei ekonominių-socialinių partnerių. Ypatingas dėmesys šiemet skirtas inovatyvius verslus ES lėšomis kuriantiems projektams aptarti.

Rodoma:

Pasak finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, džiugina tai, kad šiais metais kontaktų mugėje pavyzdžių bei įkvėpimo galime semtis ne tik vieni iš kitų, bet ir iš užsienio partnerių bei projektų, sulaukusių tarptautinio įvertinimo. Tokie susitikimai gyvybiškai svarbūs, jie atveria platesnes galimybes ES investicijų projektų vykdytojų bendruomenei keistis patirtimi, aptarti projektų įgyvendinimo metu kylančias problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų.

Šiemet patirtimi su renginio dalyviais dalinosi ne tik profesionalai iš Lietuvos, bet ir Europos Komisijos (EK) narė Corina Crețu, atsakinga už regioninę politiką, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovas Ivo Matser, svečiai iš Gdansko.

Kontaktų mugėje įkurta ES investicijų projektų stendų paroda „Ateities įkvėpti projektai“. Joje savo projektus pristatė lietuvių įmonės, tarp kurių – Robotikos mokykla, Veri Beri, Japaletė, FOODSniffer, Ruptela, Innospark. Tai – prekės ženklai, jau spėję išgarsėti inovatyviais sprendimais ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ne tik šios, bet ir daugybė kitų įmonių parodos metu atskleidė sėkmės receptą, kaip ES investicijos padėjo sukurti išskirtinius produktus ar prekes, kurias pamėgo daugiatūkstantinė auditorija.

Pranešimą „Lietuviško identiteto siurprizai: esame stipresni, nei galvojame“ skaitė istorikas, prof. dr. Alfredas Bumblauskas. Jo teigimu, daugelis lietuvių savo dabartinę tapatybę ir tradiciją suvokia per siaurai – apsiriboja kalba, krepšiniu, sodyba ir alumi. Profesoriaus teigimu, ji yra daug platesnė ir turtingesnė – visa tai galime atrasti istorijoje.

Dar vieno svečio, Europos rinkodaros profesionalo, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovo I. Matser teigimu, šiandien būtina aiškiai įsivardinti ir apsibrėžti, kokios inovacijos yra būtinos Europai, kaip jos galėtų padėti efektyvinti verslo sektorių.

„Siekdami pokyčių šalies ekonomikoje, turime sparčiau kurti inovacijoms palankią terpę Europoje, ypač skatinti mokslinius tyrimus, kurie gali padėti kurti naujas galimybes mūsų šalies verslo augimui, darbo vietų kūrimui, stiprinti šalies kaip ES lyderės inovacijų srityje poziciją“, – sakė dr. I. Matser.

Į ES fondų Kontaktų mugę atvyko svečiai iš Lenkijos – Gdansko plėtros agentūros atstovai, kurių projektas „Žemutinės Gdansko miesto dalies atgaivinimas“ laimėjo RegioStars2016 apdovanojimą kategorijoje „Miestas-žvaigždė“. Pranešėjai ne tik pristatė rezultatus, kaip pavyko jų pasiekti, bet ir dalijosi patirtimi, kaip į miesto atgaivinimo projektus įtraukti gyventojus: projektą paversti ne tik savu, bet ir trokštamu,  reikalingu.

„Projekto sėkmę lėmė tai, kad buvo pasirinkta ne tik miesto gyventojus įtraukianti strategija – socialiai jautrios grupės iš jo gavo tiesioginės naudos: buvo įkurtas vaikų darželis, šiuolaikinio meno centras, net „Carito“ vaikų dienos centras“, – pasakojo svečiai.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 2014–2020 m. ES investicijomis įgyvendinamų projektų bendra vertė siekia 1,6 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energinio efektyvumo srityse.

Projektų vykdytojams jau išmokėta 897,5 mln. eurų 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos lėšų.

 

Žemiau pateikiame įžvalgas iš kontaktų mugėje skaitytų pranešimų

Lietuviškojo identiteto siurprizai – esame stipresni, nei galvojame

Vilniaus Universiteto, Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie lietuvišką identitetą, pabrėžė, kad tai, kaip mes save matome, nebūtinai yra tai, kuo išties esame. Lietuvos istorija yra turtinga ir plati, bet mes save matome per siaurą jos prizmę.

Pasak profesoriaus, savo istoriją esame linkę skirstyti į kelias dalis: S. Daukanto - J. Basanavičiaus puoselėtą idėją apie aukso amžių iki krikšto; tuomet - Maironio mintis apie Lietuvos aukso amžių – didvyrių laikus iki Vytauto mirties ir vėlesnius 500 metų „nakties be aušros“, kuomet Lietuvos istorija yra tarsi nugramzdinama į užmarštį.

Profesorius pabrėžia, kad dažnai, bet visai nepagrįstai esame linkę didžiuotis vos keliais dalykais –  tuo, kad didysis kunigaikštis Algirdas beldė į Kremliaus vartus, Vytauto Didžiojo pulkai (be karaliaus Jogailos) laimėjo Žalgirio mūšį ir tas pats Vytautas užkariavo žemes iki Juodosios jūros. Sovietai sumaniai manipuliavo mūsų istorija ir tuo, kuo didžiuojamės, todėl Lietuvių tapatybė ir savęs suvokimas sovietmečiu buvo dar labiau nuskurdinti: buvo paliktas tik Žalgirio mūšis, valstietiška lietuvio prigimtis, „svetimieji“ žydai ir lietuviškas sunormintas žodis.

Šis siauras matymas, savęs suvokimas tik per valstietišką prizmę, šios kultūros, kaip „tikrosios lietuviškosios“ populiarinimas, profesoriaus teigimu, mums nėra naudingas. Mes, mūsų istorija yra kur kas daugiau nei žemdirbių dramos. Legendos apie tai, kad „tada, aukso amžiaus laikais“ buvo geriau, yra lengvai paneigiamos, nes mūsų šalis niekada negyveno geriau, nei dabar. O ir įkvėpimo progresui bei moderniam gyvenimo būdui turėtume semtis ne iš kaimo kultūros, o iš „smetoninės“ Lietuvos, kurioje klestėjo modernus menas, architektūra ir miestietiškas gyvenimo būdas, buvo konstruojami lėktuvai. Esame kur kas stipresni ir geresni, nei kartais apie save galvojame, tvirtina profesorius A. Bumblauskas.

Ateities inovacijos ir Europa

ISM Vadybos ir Ekonomikos universiteto vadovas dr. Ivo Matser teigė, kad atsiranda vis didesnis atotrūkis tarp vietinių interesų ir europinių siekių. Pasak jo, situacija pasaulyje ir Europoje keičiasi, tuo pat metu keičiasi ir Europos konkurencinis pranašumas, jis slopsta. Tai – žinia, kuri turėtų mus pažadinti. Mažėjant Europos konkurenciniam pranašumui lėtėja ir inovacijų jėga, mažėja įtaka, naujumas ir originalios idėjos priimamos vis sunkiau. Ivo Matser buvo įsitikinęs, kad norint, jog situacija pasikeistų, privalu būti produktyviems ir inovatyviems, tai – raktas į sėkmę.

Europa yra įvairi ir tai yra mūsų stiprybė, kuria būtina pasinaudoti. Pasak Ivo Matser, tam, kad sustiprintume savo produktyvumą, reikia žvelgti plačiai ir neapsiriboti viena sritimi ar industrija. Padidėjęs produktyvumas ves link ekonominio augimo, mažesnių socialinių paslaugų kaštų.

Savo pranešime jis išskyrė penkias sritis, kuriose inovacijos turėtų būti aktyviausios. Tai – maisto pramonė, sveikatos apsauga ir medicinos technologijos, energetika, išmanūs miestai ir gamyba. Šios sritys, kartu su išmania lyderyste, žinių produktyvumu ir sumaniai vykdomomis inovacijomis gali atverti daug galimybių Europos valstybėms.

Gdansko senamiesčio žemutinės dalies atgaivinimas

Viešnia iš Lenkijos Ewa Pielak pristatė „Gdansko senamiesčio žemutinės dalies atgaivinimo“ projektą, vykdytą Gdansko plėtros agentūros. Miesto savivaldybės, Miesto atgaivinimo ir kultūrinio paveldo grupės, nevyriausybinių organizacijų, miestelėnų ir architektų dėka Gdansko senamiesčio dalis, kurioje anksčiau vyravo apleisti pastatai, socialiniai būstai ir nesaugumo jausmas, šiandien yra daug patrauklesnė vieta gyventi, investuoti ir pramogauti.

Pasak Gdansko savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, žemesnysis Gdansko senamiestis, kurio renovacijai buvo skirta lėšų iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos regionų vystymo fondo, prieš tai dėmesio iš miesto savivaldybės ir jos partnerių nebuvo sulaukęs.

Atgaivinimo projektas buvo nukreiptas dviem kryptimis – visų pirma socialinės aplinkos gerinimui, taip pat infrastruktūrossutvarkymui. Siekta gerinti žmonių, gyvenančių šiame rajone, buitį, išvengti socialinės atskirties formavimosi. Šioje miesto dalyje gyvena mažesnes pajamas gaunantys ir socialiniame būste gyvenantys žmonės, todėl socialinė integracija, parama bendruomenei buvo svarbi projekto dalis. Daug dėmesio skirta jaunimui, vaikams ir senoliams. Nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į projektą lėmė, kad bendruomenė aktyviai įsijungė į savojo rajono pertvarką, miestelėnai aktyviai dalijosi idėjomis, dalyvavo viešuose aptarimuose.

Infrastruktūrinė projekto dalis buvo orientuota į namų, gatvių ir skverų renovaciją, apleistų pastatų restauravimą ir jų pritaikymą veiklai, potvynių suvaldymo sistemos įrengimą. Šios miesto dalies atgaivinimo metu buvo sutvarkyta 22 564 m² pastatų ir viešųjų erdvių, sukurta 210 socialinės įtraukties programų, kuriose dalyvavo beveik 10 tūkst. žmonių. Atgaivinimo projektas apėmė 1 proc. Gdansko teritorijos ir palietė 1 proc. miesto gyventojų. Šis projektas laimėjo Europos Komisijos „RegioStars 2016“ apdovanojimą kategorijoje „Miestas–žvaigždė“: jis buvo įvertintas už tai, kad miesto plėtroje aktyviai dalyvavo piliečiai.

Renginio metu pristatytų pranešimų skaidres galite rasti čia:

1. Lietuviško identiteto siurprizai:esame stipresni, nei galvojame, prof. dr. Alfredas Bumblauskas

2. Future Innovations in  Europe, dr. Hon. Ivo Matser, CEO ISM University of Management and Economics

3. Revitalization of Lower Town district in Gdansk” Poland, Ewa Pielak

Raktiniai žodžiai: Verslas inovacijos kontaktų mugė

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Liepa 2017
Pr An Tr Ke Pe Še Se
26 27 28 29 30
1
2
6
7
8
9
10
14
15
16
17
22
23
29
30
31
01 02 03 04 05 06

Sekite naujienas

RSS