Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti

Naujienos

Kaip įvertinti, kad projektas ne tik reikalingas, bet ir gyvybingas

2015 m. balandžio 17 d. / Finansų ministerija

Žmogus, prieš įsigydamas prabangų sportinį automobilį, linkęs paskaičiuoti, ar sugebės jį išlaikyti. Taip pat ir tinkamai valdant valstybę būtina įvertinti, ar didelės vertės investicinis projektas ilgainiui netaps jos biudžetui nepakeliama našta.

Naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu, tikintis ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoti didesnės kaip 0,3 mln. eurų bendros vertės viešuosius projektus, privaloma atlikti alternatyvų analizę, t. y. vertinant investicijų poreikį, įvertinti ir kuriamos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.

Tiesa, rengiant viešojo sektoriaus investicijų projektus, ir anksčiau buvo galima remtis Finansų ministerijos rekomenduojama sąnaudų ir naudos metodika, bet, atliekant vertinimą, nemažai lemdavo ir konkreti vertintojų patirtis, todėl ši metodika nuolat buvo tobulinama. Neseniai Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Finansų ministerija (FM) parengė Optimalios alternatyvos pasirinkimo projekte kokybės vertinimo metodiką, kurią nuo šių metų pradžios privaloma taikyti atrenkant finansuotinus valstybės ir regionų projektus. Jos paskirtis – padėti išvengti perteklinės infrastruktūros kūrimo. Alternatyvų vertinimo metodika kol kas bus taikoma ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamiems projektams, tačiau siekiama, kad būtų taikoma visiems valstybės investicijų projektams. CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertų vertinimu, ši metodika taip pat reikšminga viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektams – išrinkus geriausią alternatyvą, toliau analizuojama galimybė veikti su privačiu partneriu.

Optimalios alternatyvos vertinimo metodika, kuri integruota į 2014 m. pabaigoje patvirtintą Investicijų projektų rengimo metodiką, vertindamos valstybės projektus, remiasi ministerijos, o regionų projektus – regiono plėtros tarybos paskirtas vertintojas. Šios institucijos naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu vertins planavimo būdu atrenkamų projektų rengimo kokybę, alternatyvų pasirinkimo pagrįstumą ir efektyvų Europos struktūrinių ir investicijų fondų panaudojimą. Kiekvienai analizuojamai alternatyvai bus atliekama jos finansinė, sąnaudų ir naudos analizės.

„Ilgą laiką, rengiant viešuosius investicijų projektus, jų rengėjams tekdavo komplikuota užduotis įvertinti šių projektų socialinį-ekonominį poveikį. Sąnaudų ir naudos analizės atlikimas, neturint standartizuotos sistemos, labai priklausė nuo projektų rengėjų subjektyvios patirties, o pati sąnaudų ir naudos analizė, kaip viešųjų investicijų efektyvumo vertinimo metodas, kėlė daug diskusijų. Poreikis didinti viešųjų projektų skaidrumą ir matuoti jų tikrąją naudą skatino ieškoti šių problemų sprendimo būdų“, – paaiškino Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Dapkutė-Stankevičienė, kodėl FM, CPVA kartu su UAB „BGI Consulting“ ir nepriklausoma italų tyrimų ir konsultavimo kompanija „CSIL Milano“ parengė naują investicijų projektų socialinio-ekonominio poveikio vertinimo metodiką ir modelį.

Pasak „BGI Consulting“ Viešosios politikos skyriaus vadovo Jono Jatkausko, svarbu, kad ši metodika suteikia galimybę projektų poveikio vertinimą atlikti standartizuotai. Tai reiškia, jog apribojama galimybė vadovautis subjektyviais argumentais, siekiant įrodyti, kad visuomenei iš tiesų nereikalingas projektas turi būti finansuojamas.

„Metodikoje pateikti investicijų socialinio ir ekonominio poveikio įverčiai, leidžiantys vertinti būsimą projektų atsiperkamumą visuomenės gerovės požiūriu trylikoje viešosios politikos sričių, pradedant aplinkos apsaugos, energetikos, švietimo sektoriais ir baigiant visuomenės apsaugos, viešosios verslui skirtos infrastruktūros ir kitomis sritimis“, – sako J. Jatkauskas, apibūdindamas šią kompleksinę socialinės ir ekonominės naudos ar žalos komponentų (jų čia skiriama daugiau kaip 110) bei jų įverčių sistemą.

Kaip pavyzdį ekspertas pateikė vaikų lopšelio-darželio statybą. Finansiniu požiūriu toks objektas niekada neatsipirktų, nes už šią paslaugą mokama rinkliava niekada nepadengs nei veiklos, nei juolab statybos išlaidų. Tačiau  visuotinai pripažįstama, kad ikimokyklinis ugdymas – visuomenės raidos ir konkurencingos ekonomikos pagrindas. Todėl pasirinkimas investuoti į tokį objektą privalo būti vertinamas pagal tai, kam visuomenė teikia prioritetą.

Tarpinėms ir įgyvendinančioms institucijoms nustačius prievolę nagrinėti projektų įgyvendinimo alternatyvas, apskaičiuoti projekto poveikį pagal nustatytus naudos ir žalos įverčius, būtina aukšta kvalifikacija ir kompetencija. CPVA, turėdama didelę konsultavimo viešojo sektoriaus investicinių projektų planavimo ir įgyvendinimo klausimais patirtį, vykdo metodinės pagalbos centro funkcijas, todėl projektų rengėjams bei vertintojams teikia metodines konsultacijas, organizuoja mokymus metodikų taikymo klausimais.

Raktiniai žodžiai: Metodika

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Vasaris 2019
Pr An Tr Ke Pe Še Se
28 29 30 31
1
2
3
4
9
10
16
17
18
19
21
22
23
24
25
26
28
01 02 03

Sekite naujienas

RSS