Naujienos

Daugiau nei 500 tūkstančių suaugusių Lietuvos gyventojų norėtų tapti verslininkais, rodo šių metų vasarą „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Net pusė jų būtų linkę imti paskolą verslo pradžiai. Tačiau realybė tokia, kad tik maža dalis apie nuosavą verslą svajojančių gyventojų ryžtasi įgyvendinti savo troškimus.

Europos Sąjungos (ES) investicijomis pasinaudoja vis daugiau šalies verslininkų. Vieni jų – tauragiškių bendrovė „Wide Wings“, užsiimanti video filmų ir animacijos kūrimu. Bendrovės vadovas Gediminas Tamulynas tvirtina, kad priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“ leido lengviau grąžinti paskolą bei išlaikyti žemesnes paslaugų kainas.

Nesvarbu, ar įmonės apyvarta siekia keliasdešimt tūkstančių ar milijonus eurų, jos gali sėkmingai naudotis Europos Sąjungos (ES) investicijomis. Tokią galimybę palengvina šalies vyriausybės įsteigtos ir Ūkio ministerijos valdomos finansų institucijos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamos priemonės.

Dieną, kai metė darbą ir nėrė į kūrybos bei iššūkių kelią, Rytis Petrauskas prisimena su šypsena. Metęs darbą jaunas vyras sugalvojo imtis verslo – gaminti riešutų sviestą. Kodėl tai buvo savotiška kūryba? Rytis Petrauskas juokiasi, kol „gimė“ 100 proc. natūralus riešutų sviestas, be jokių priemaišų, pridėtinio cukraus ar druskos, buvo „sumaitotas“ ne vienas „blenderis“ ir virtuvinis kombainas.

Lietuviškiems verslo startuoliams atsiranda vis daugiau galimybių pritraukti kapitalo pačioje pirminėje projekto vystymo stadijoje. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) įsteigta dukterinė įmonė „Kofinansavimas“  pasirašė sutartis su Danijos piliečių valdomomis bendrovėmis „Blue lime labs“, „Gudee“ ir „Circle Venture Capital“, kurios pasiryžusios su valstybės indėliu investuoti į startuolių verslo idėjas.

Jauki batų parduotuvėlė Užupyje, jaukiu pavadinimu „Vėjas gluosniuose“ – vienas iš daugelio spontaniškų Jurgio Čižikovo verslo sumanymų. Tik dalis jų taip ir liko jauno vyro galvoje, o batų krautuvė viename gražiausių sostinės rajonų tapo malonia realybe. Nors naujos kartos kūrėjų iš užsienio avalynę siūlanti parduotuvėlė gyvuoja neilgai, Jurgis jau turi begalę planų, kaip dar labiau ją tobulinti ir plėsti verslą.

Baleto, dizaino ir fotografijos srityse savęs ieškojusi Gintarė Visockė geriausiai pasijuto tada, kai įsidarbino privačiame darželyje. Tai paskatino ne tik nerti į edukologijos studijas, bet ir mąstyti apie savos ugdymo įstaigos įkūrimą. „Supratau, kad man labai patinka dirbti su vaikais, prisiliesti prie jų likimo, ugdymo“, – tikina dabar jau vienerius metus gyvuojančio darželio-privačios mokyklos „Prasminga vaikystė“ įkūrėja.

Skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą, būti aktyviu verslo finansavimo partneriu – tokius tikslus užsibrėžusi šalies vyriausybės įsteigta ir Ūkio ministerijos valdoma finansų institucija „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) padėjo jau ne vienai dešimčiai šalies įmonių

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nuo šiol galės gauti kompensaciją, jeigu joms buvo suteikta aukštos kokybės informacinė, konsultacinė ir kita parama eksporto, potencialių rinkų paieškos, tarptautinės prekybos klausimais. Ūkio ministerija kartu su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) skelbia kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę „Expo konsultantas LT“. Iš viso priemonei skirta 5,58 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) užsakymu atlikto INVEGA teikiamų paslaugų aktualumo ir prekinio ženklo žinomumo tyrimo duomenimis, daugiau negu 40-čiai proc. verslo atstovų jų turimiems verslo plėtros planams įgyvendinti reikalingas finansavimas iš išorės, 29 proc. iš jų šiuo metu juos rengia ir tikisi gauti reikiamą finansinę injekciją. Išorinio finansavimo verslo pradžiai tikėtųsi ir apie nuosavą verslą galvojantys Lietuvos gyventojai: 25 proc. apklaustųjų norėtų pradėti nuosavą verslą, kas antras iš jų (49 proc.) verslo pradžiai imtų paskolą.