Jūsų naršyklėje yra išjungtas Javascript atvaizdavimas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu. Jūsų naršyklėje yra išjungtas Sausainiukų įrašymas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu.

Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje. Slapukų politika

Loading...
Spausdinti

Naujienos

Viešasis sektorius vis labiau įvertina finansinių priemonių galimybes

2016 m. lapkričio 17 d. / Finansų ministerija

Dėl palaipsniui augančio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui lygio ir Europos Sąjungos (ES) viduje išgyvenamų iššūkių, ES lėšų apimtis po 2020 m. Lietuvai, tikėtina, bus mažesnė. Tačiau investicijų iš ES fondų mažėjimui Lietuva ruošiasi jau dabar – kuria finansinių priemonių mechanizmus. 

Rodoma:

Platesnis finansinių instrumentų taikymas ir jų ilgalaikiškumas sudarys sąlygas ateityje nepriklausyti nuo ES fondų lėšų, nes paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas ES lėšas, jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis ir yra toliau investuojamos, siekiant tų pačių tikslų. Be to, įgyvendinant finansines priemones, yra pritraukiamos ir privačios lėšos, kurios gerokai padidina investicijų mastą. ES fondų investicijos Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų viešųjų investicijų.

„Kadangi šios lėšos šiuo metu yra vienas svarbiausių valstybės viešųjų investicijų šaltinių, labai svarbu kuo efektyviau jas investuoti, taip sukuriant kuo daugiau ekonominės pridėtinės vertės ir socialinės naudos visuomenei“, – sako laikinai finansų ministrės pareigas einanti Rasa Budbergytė.

Atsižvelgiant į galimą ES lėšų mažėjimą ateityje, Lietuva nuosekliai plečia finansinių instrumentų taikymą, siekdama ateityje ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą finansuoti nuosavais ištekliais.

2007–2013 m. finansinėms priemonėms buvo skirta apie 450 mln. eurų. Tuo tarpu 2014–2020 m. laikotarpiui finansinėms priemonėms skirta lėšų dalis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, padidėjo. Šiuo metu į 6 įsteigtus fondus jau investuota apie 600 mln. eurų ES lėšų. Europos Komisijos teigimu, pagal šioms priemonės skirtą ES fondų lėšų dalį Lietuva patenka tarp pirmaujančiųjų ES šalių narių (Lietuvą lenkia tik Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Portugalija, Vengrija ir Švedija).

Sukurti fondai verslumo skatinimo ir energijos efektyvumo srityse

Daugiau kaip 200 mln. eurų investuota siekiant padidinti smulkiojo ir vidutinio verslo išorinio finansavimo galimybes. Šios lėšos skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius atitinkančių finansavimo modelių kūrimui, kas užtikrina finansinių šaltinių prieinamumą verslui paskolų, portfelinių garantijų bei rizikos kapitalo forma. Lėšos taip pat bus investuojamos į pradedančiąsias, jaunas, „pumpurines“, ankstyvosios vystymosi stadijos inovatyvias įmones bei startuolius, vykdančius arba ketinančias vykdyti mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas sumanios specializacijos srityse.

Europos socialinio fondo paskolas derinant su konsultavimu, verslumui skatinti iki 2020 m. numatyta beveik 24 mln. eurų. Paskolos teikiamos labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, kurie ketina pradėti verslą ir (arba) veikia iki 1 metų bei kreipiasi dėl nedidelės (iki 25 tūkst. eurų) paskolos.

Daugiabučių namų renovavimo ir viešosios infrastruktūros priemonėms skirta apie 390 mln. eurų. Be to, sėkmingai panaudotos ir 2007–2013 m. grįžusios lėšos Aplinkos ministerijos administruojamose priemonėse, skirtose atnaujinti būstą didinant jo energetinį efektyvumą bei Ūkio ministerijos administruojamose paskolų, garantijų ir rizikos kapitalo priemonėse ir bendrame trijų Baltijos šalių rizikos kapitalo fonde „Baltijos inovacijų fondas“.

Artimiausiuose planuose – naujos galimybės vandentvarkos, kultūros srityse

Ypač pasiteisinusios finansinės priemonės energijos efektyvumo srityje paskatino ieškoti naujų galimybių bei dar labiau išplėsti finansinių priemonių taikymo sritis. Artimiausiu metu numatoma įsteigti fondus, kurių lėšomis kultūros paveldo objektų aktualizavimo bei vandentvarkos projektų įgyvendinimui bus teikiamos paskolos ar garantijos. Tam numatyta skirti apie 75 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.

Finansinių priemonių įgyvendinimo efektyvumą šiose srityse parodė viešosios infrastruktūros išankstinis (ex-ante) vertinimas. Jame analizuotos vandentvarkos, kelių ir kultūros paveldo sektorių finansavimo galimybės, sukuriant finansines priemones šių sričių projektams finansuoti.

ES fondų lėšomis tvarkomus kultūros paveldo objektų projektus rekomenduojama finansuoti teikiant subsidijas, o jau sutvarkytų tokių objektų aktualizavimo projektus – teikiant paskolas. Tuo tarpu vandentvarkos projektai galėtų būti finansuojami pasirinktinai – lengvatinėmis, pasitikėtinėmis paskolomis ir garantijų priemonėmis.

Finansinės priemonės ES lėšomis Lietuvoje pradėtos įgyvendinti 2009 metais teikiant paskolas, garantijas ir investuojant į įmonių kapitalą. Ankstesniu finansiniu laikotarpiu tokios priemonės kaip lengvatinės paskolos, paskolų garantijos, rizikos kapitalo fondai ir pan. buvo taikomos investuojant į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, daugiabučių namų atnaujinimą.

2007–2013 m. įgyvendinant finansines priemones, finansuojamas ES fondų lėšomis, beveik 8000 verslo subjektų gavo paskolas, garantijas ar buvo atliktos investicijos į rizikos kapitalą. Taip pat sudarytos 1055 sutartys dėl daugiabučių namų modernizavimo. Projektų įgyvendinimui pritraukta apie 585 mln. eurų privačių lėšų.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Sekite naujienas

RSS
ddd