Jūsų naršyklėje yra išjungtas Javascript atvaizdavimas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu. Jūsų naršyklėje yra išjungtas Sausainiukų įrašymas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu.

Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje. Slapukų politika

Loading...
Spausdinti

ES investicijų poveikis

Atliktų vertinimų duomenimis, ES investicijos daro ženklų teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui.

ES investicijų poveikis BVP ir šalies ekonominei konvergencijai

  • Remiantis Eurostat duomenimis  2015 m. Lietuvos BVP, tenkantis 1 gyventojui, pasiekė 74 proc. ES-28 vidurkio. Verta prisiminti, kad 2004 m. šis rodiklis tesiekė 50 proc. ES vidurkio. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad be ES fondų investicijų  šis rodiklis būtų 3,8 proc. punktais mažesnis ir siektų tik 70 proc. Tai reiškia, kad Lietuva sukūrė efektyvią ES fondų valdymo sistemą ir nukreipė lėšas į ekonomikos konkurencingumo didinimą ir darbo vietų kūrimą. Šis pokytis ypač ryškus lyginant su kai kuriomis ES šalimis, kurios ES fondų lėšas gauna kur kas ilgiau, tačiau nesugeba užtikrinti nuoseklaus BVP augimo.
  • Lyginant investuotas lėšas ir gautą ekonominę naudą, galima teigti, kad kiekvienas investuotas ES struktūrinės paramos euras iki 2016 m. jau atnešė 1,38 eurų grąžos. Šis investicijų grąžos rodiklis dar augs ir iki 2020 metų ir turėtų pasiekti 1,6 eurų.

  • Dėl investicijų 2015 m. darbo našumas šalyje buvo 2 proc., o eksportas 1 proc. didesnis, lyginant su ūkio raidos scenarijumi be ES paramos.

  • Tiesioginių užsienio investicijų srautai 2007–2015 m. laikotarpiu padidėjo 16,5 proc. Ekspertų teigimu, tam įtakos turėjo tiek konkrečios ES investicijų priemonės, kuriomis buvo skatinamas užsienio investuotojų atėjimas į Lietuvą, tiek ES lėšomis sukurta kokybiška informacinių technologijų, transporto ir energetikos infrastruktūra.

ES struktūrinių fondų investicijos – kokybiško užimtumo didinimo įrankis

  • Vienas iš svarbiausių ES fondų tikslų – darbo vietų, ypač aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių ir ilgalaikių, kūrimas. Šie tikslai buvo pasiekti nuosekliai planuojant ir derinant priemones skirtas infrastruktūros plėtrai bei kompetencijų ugdymui. ES fondų lėšomis 2007–2013 m. finansuotuose projektuose iš viso buvo sukurta virš 266 tūkst. darbo vietų, iš kurių 47 proc. darbo vietų – ilgalaikės.
  • Dėl ES fondų investicijų poveikio 2015 m. užimtumo lygis Lietuvoje tarp 15-64 metų gyventojų buvo 1,4 proc. didesnis, o nedarbo lygis šalyje 2,3 proc. mažesnis. Daugiausiai naujų darbo vietų buvo sukurta statybų, pramonės ir privačių paslaugų sektoriuose.

  • ES investicijos paskatino aukščiausios kvalifikacijos darbo vietų kūrimą. Vertinimo rezultatai rodo, kad paramą gavusiose įmonėse pasibaigus projektų įgyvendinimui vidutiniškai dirbo 7,1 tyrėjas, o tai yra 2,5 karto daugiau, nei paramos negavusiose įmonėse.

Išsamesnė informacija: 2007-2013 m. laikotarpiu atlikti ES paramos vertinimai ir  2007-2013 metų ES struktūrinės paramos vertinimų apžvalga


Puslapis atnaujintas: 2017 Kovo 20 d.


ddd