2023 m. sausio 02 d. Atnaujinimo data: 2024 m. balandžio 09 d.

Kaip vyksta mokėjimai pagal planą „Naujos kartos Lietuva“?

2021–2026 metų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – planas NKL) įgyvendinimui Lietuvai skirta 3,849 mlrd. eurų. Lėšos Lietuvai išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Plano NKL pasiekimams matuoti nustatytas 218 rodiklių. Rodiklių pažanga stebima periodiškai ir nuolat prižiūrint Europos Komisijos ekspertams.

Pagal planą NKL finansavimas Lietuvai bus teikiamas iki 2026 m. III ketv.

Lietuva yra pasirašiusi plano finansavimo susitarimą ir gavusi 13 proc. (289 mln. eurų) avansinį mokėjimą.

Už pasiektus rodiklius Lietuva du kartus per metus atsiskaito teikdama mokėjimo prašymus Europos Komisijai. Įprastai Europos Komisija per du mėnesius įvertina mokėjimo prašymą bei pritarus ES Tarybai, išmokamos lėšos.

 

Kaip mums sekasi?

Informacija atnaujinta 2024 m. balandžio 4 dieną.

„Naujos kartos Lietuva“ pasiekti komponentų rodikliai

[[#ex]]

Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas
Reformos tikslas – pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, daugiausia dėmesio skiriant pirminės sveikatos priežiūros stiprinimui, specializuotoms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms, sveikatos sektoriaus skaitmenizavimui ir inovacijoms.
Įsigaliojo teisės aktai, reglamentuojantys naujos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos sukūrimą, valdymą, paslaugų organizavimą ir teikimą. Nuo 2023 m, liepos 1 d. oficialiai darbą pradėjo naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba – atskirai veikusios 48 GMP stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune. Sukūrus naują organizaciją gyventojams pagalba bus teikiama vadovaujantis vienodais standartais, efektyviau ir skubiau, greitosios pagalbos darbuotojams bus gerinamos darbo sąlygos. Sveikatos apsaugos ministerija
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais sudarytos sąlygos veiksmingam ir saugiam pakartotiniam sveikatos duomenų naudojimui visuomenės reikmėms (moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, švietimui ir žinioms sveikatos srityje valdyti, sveikatos politikai formuoti, statistikai). Sveikatos apsaugos ministerija
Atnaujintas Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 m. veiksmų planas. Jame apibrėžtos šeimos gydytojo funkcijos, tiesiogiai nesusijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir perskirstyta bendrosios praktikos gydytojų ir kitų medicinos komandos narių (slaugytojų, akušerių, slaugytojų padėjėjų, gyvenimo būdo specialistų, socialinių darbuotojų ar kineziterapeutų) atsakomybė.  Sveikatos apsaugos ministerija
Patvirtintas bazinis visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelis ir sudarytas bazinis visuomenės sveikatos paslaugų sąrašas, kuriuo visuomenės grupėms, ypač pažeidžiamiems ir socialiai atskirtiems asmenims, sudaromos vienodos sąlygos gauti reikalingas ir kokybiškas paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija
Į teisės aktus, skirtus sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygoms gerinti ir profesinei kvalifikacijai tobulinti, įtrauktos nuostatos dėl darbo užmokesčio reguliavimo, darbo krūvio, gydytojų psichoemocinės būklės gerinimo priemonių ir sveikatos priežiūros specialistų mokymo darbo vietoje mechanizmo.  Sveikatos apsaugos ministerija
Teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo principai bei kriterijai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kompetencijos centrų bendradarbiavimo mechanizmas. Sveikatos apsaugos ministerija
Sveikatos sistemos atsparumo dirbti ekstremaliomis situacijomis sisteminis stiprinimas 
Reformos tikslas – užtikrinti tolygų, saugų ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremaliųjų situacijų metu, gerinant sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir pritaikant infrastruktūrą ekstremaliosioms situacijoms.
Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo gerinimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo veiksmų plane nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms reikalavimai ir juo užtikrintas veiksmingas žmogiškųjų išteklių panaudojimas.  Sveikatos apsaugos ministerija

Žalioji Lietuvos transformacija

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos
Reformos tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą naudojant ekonomiškai efektyviausias technologijas, tobulinant institucinius ir teisinius mechanizmus bei teikiant verslui ir gyventojams paskatas investuoti.
VšĮ Lietuvos energetikos agentūrai suteikta teisė konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą klausimais, susijusiais su elektros energija (atsinaujinančia energetika ir pan.). Informacijos teikimas vienoje vietoje užtikrina, kad pareiškėjai informaciją gauna laiku, kad paraiškų teikimo procedūros yra aiškios ir nesudėtingos. Energetikos ministerija
Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse įrengti keturi 50 MW ir 50 MWh galios energijos kaupimo įrenginių parkai. Energetikos ministerija
Judame neteršdami aplinkos 
Reformos tikslas – reikšmingai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, laipsniškai atsisakant taršiausių kelių transporto priemonių (asmeninių, viešojo sektoriaus, komercinių, viešojo transporto ir krovininių) miestuose ir regionuose ir padidinant AEI dalį transporto sektoriuje.
Siekiant skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje ir darnų judumą, patvirtinta kelių transporto priemonių įsigijimui per viešuosius pirkimus taikytina energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkanti tvarka. Perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai atlikdami Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 15 str. 1 dalyje nustatytais atvejais transporto priemonių viešuosius pirkimus turi užtikrinti, kad per metinius pirkimus būtų įsigyta: 
- nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekant N1, M1 ir M2 kategorijos transporto priemonių viešuosius pirkimus per metinius pirkimus turi būtų įsigyta ne mažiau kaip 60 proc. (50 g/km CO2), o nuo 2026 m. 100 proc. (0 g/km CO2) transporto priemonių; 
- N2 ir N3 kategorijų – ne mažiau kaip 8 proc., o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 16 proc. varomų alternatyviaisiais degalais; 
- M3 kategorijos – ne mažiau kaip 80 proc. (50 proc. iš jų privalo būti 0 g/km CO2), o nuo 2026 m. 100 proc. varomi alternatyviaisiais degalais (50 proc. iš jų privalo būti 0 g/km CO2).
Susisiekimo ministerija
Įsteigtas Darnaus judumo fondas, finansuojantis netaršių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą bei šiam transportui skirtos alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimą, modernizavimą ir plėtrą. Susisiekimo ministerija
Įvykdyta tarpmiestinio susisiekimo sistemos reforma: peržiūrėtas esamas tolimojo susisiekimo tinklas, tolimojo susisiekimo autobusais maršrutai suderinti su geležinkelio maršrutais ir vietinio susisiekimo sistema, užtikrinant susisiekimą tarp regionų centrų. Susisiekimo ministerija
Veikia informacinė sistema, kurioje kaupiama ir vartotojams skelbiama informacija apie šalyje veikiančias viešai prieinamas elektromobilių įkrovimo prieigas: įkrovimo prieigos operatorius, vieta (gatvė, miestas), įkrovimo galimybės (galia, įkrovimo standartai), darbo valandos, atsiskaitymo už paslaugas būdai, veikimo statusas (veikia / neveikia), užimtumo statusas (laisva / užimta), įkrovimo paslaugos kaina (taikoma vartotojui be sutarties). Susisiekimo ministerija
Siekiant skatinti elektromobilių naudojimą ir ir užtikrinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, patvirtintas veiksmų planas. Plane nustatytos prioritetinės plėtros kryptys, tikslai bei reikalavimai plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Energetikos ministerija
Veikia degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos sistema, skatinanti pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje. Energetikos ministerija
Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka 
Reformos tikslas – paspartinti pastatų renovacijos procesą išnaudojant skaitmenizuotos serijinės pastatų renovacijos pranašumus, plačiau taikant kompleksinį požiūrį į gyvenamąją aplinką, be kita ko, pritaikant pastatus prie neįgaliųjų poreikių, ir skatinant klimatui ir aplinkai palankią statybos sektoriaus ir produktų transformaciją.
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais spartinama gyvenamųjų teritorijų pertvarka atsižvelgiant į bauhauzo iniciatyvą, įteisinamas statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodų taikymas, taip pat įvertinami galimi teritorijų pertvarkos ir esamų pastatų rekonstravimo ar renovacijos modeliai. Įteisinama, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. modernizuojamo pastato energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B, nustatomi tvarių miestų rodikliai ir jų apskaičiavimo metodika, išplečiamas medinių statybos produktų panaudojimas įvairios paskirties pastatuose. Aplinkos ministerija
Įsteigtas Pastatų renovacijos kompetencijų centras. Kompetencijos centras vieno langelio principu teikia metodines, technines ir teisines konsultacijas renovacijos proceso dalyviams, veda mokymus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratoriams paraiškų, mokėjimo prašymų, procesų administravimo, finansavimo reikalavimų, paskolos sutarčių ir kt. temomis. Vienas iš kompetencijų centro uždavinių – renovacijos administravimo procesų perkėlimas į elektroninę erdvę, visiškai atsisakant popierinių dokumentų. Aplinkos ministerija
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) absorbcinių pajėgumų didinimas 
Reforma skirta didžiausiam ŠESD emisijų mažinimo potencialui, kuris slypi pažeistose (nusausintose) šlapynėse (durpžemiuose). Nusausintų šlapynių durpinis sluoksnis tampa reikšmingu ŠESD emisijos šaltiniu, kur surišta anglis išsiskiria atgal į atmosferą. Hidrologinio režimo atkūrimas durpžemiuose padeda sumažinti žemės ūkio sukeliamą paviršinio vandens taršą ir pagerina aplinkinių pasėlių mikro klimatą.
Įsigaliojo teisės aktai, reglamentuojantys pelkių (durpynų) atkūrimą ir jų tolesnę apsaugą ir tvarų naudojimą.  Žemės ūkio ministerija
Žiedinės ekonomikos link 
Reformos tikslas – dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, sukurti visavertį žiedinės ekonomikos modelį, kurį taikant būtų užtikrinti žiediškumo principai ir atliekų prevencija pramonės sektoriuje, išplėsta antrinių žaliavų gamyba ir naudojimas, didinamas medžiagų ir išteklių naudojimo efektyvumas, skatinamas tvarus projektavimas ir žaliųjų inovacijų diegimas, užtikrintas produktų tvarumas, ilgaamžiškumas ir remonto bei atnaujinimo galimybės.
Patvirtintas Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų planas. Žiedinė ekonomika yra esminis Lietuvos ekonominis pokytis pereinant iš linijinės ekonomikos. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos turėtų padidinti mūsų atsparumą ir strateginį savarankiškumą įvairiose srityse – nuo energetikos, maisto, saugumo ir ypatingos svarbos išteklių, įskaitant pertvarkai reikalingas žaliavas, iki pažangių technologijų. Aplinkos ministerija
Žaliųjų finansinių produktų kūrimas 
Reformos tikslas – Finansų ministro įsakymo „Dėl 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo siekiama sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad būtų pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir padidintas Lietuvos patrauklumas investuotojams į žaliuosius finansinius produktus, įsigaliojimas.
Patvirtintas Žaliųjų finansų veiksmų planas. Plane numatyti veiksmai užtikrina  viešųjų ir privačiųjų finansų, skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie to sutelkimą, taip pat padidina Lietuvos patrauklumą investuojantiems į žaliuosius finansinius produktus. Visi numatyti veiksmai padės Lietuvai tapti Baltijos regiono lydere žaliųjų finansų srityje. 
Įgyvendinus šį Planą, žaliuoju aspektu įvertintų valstybės biudžeto išlaidų dalis 2026 m. sieks 50 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų. Tikimasi, kad iki 2026 m. pabaigos bus pritraukta papildomai 900 mln. eurų privačių lėšų žaliesiems projektams įgyvendinti.
Finansų ministerija

Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarka – Nacionalinio kibernetinio saugumo plėtra
Reformos tikslas – stiprinti valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus.
Priimta kibernetinio saugumo plėtros programa, kuria siekiama spręsti kibernetinio saugumo srityje kylančias problemas, šalinti tų problemų priežastis, imtis kitų veiksmų, būtinų, kad augtų šalies kibernetinis atsparumas bei Lietuva ir toliau išlaikytų pasiektą Pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą ar jį pagerintų.  Krašto apsaugos ministerija
Duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys 
Reformos tikslas – užtikrinti patikimų viešojo sektoriaus duomenų prieinamumą, dalijimosi jais bei pakartotinio jų panaudojimo galimybes ir sukurti prielaidas duomenimis grindžiamai viešajai politikai ir skaitmeninėms inovacijoms privačiajame sektoriuje.
Nuo 2021 m. liepos 17 d. įsigaliojo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas, kuriuo perkeltos Atvirųjų duomenų direktyvos nuostatos, taip pat įtvirtintas duomenų atvėrimo modelis – institucijos įpareigotos inventorizuoti visus valdomus duomenis ir atverti duomenis pagal pareiškėjų poreikį. Tokiu būdu sudaryta daugiau galimybių verslui, mokslininkams ir visuomenei prisidėti prie ekonomikos plėtojimo, darbo vietų kūrimo, o viešasis sektorius tampa atviresnis inovacijoms. 
2023 m. sausio mėn. 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas. Įsigaliojus įstatymui, Statistikos departamentas įgijo naujų užduočių ir tapo Valstybine duomenų agentūra, kuri vienose rankose sujungia skirtingų valstybės institucijų duomenis. Įstatymu įtvirtintas naujas požiūris valstybės duomenų valdymui ir jų tvarkymo reguliavimui, užtikrinamas lankstesnis renkamų duomenų panaudojimas viešajame sektoriuje. 
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Į klientą orientuotos paslaugos
Reformos tikslas – viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas įgyvendinant visišką nacionalinės ir vietos valdžios institucijų procesų pertvarką, visišką skaitmenizaciją ir sistemų integraciją ir užtikrinant pakartotinį duomenų panaudojimą, aukščiausią teikiamų paslaugų kokybės lygį ir viešojo valdymo orientaciją į vartotoją.
Paskelbti kvietimai dalyvauti konkurse dėl inovatyvių sprendimų ir įrankių, kuriais būtų užtikrintos geresnės neįgaliųjų bendravimo galimybės. Sukurti informacinių technologijų sprendimai palengvins komunikaciją tiek regėjimo ir klausos negalią turintiems asmenims, tiek juos aptarnaujantiems paslaugų teikėjams, viešojo sektoriaus atstovams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrina, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos. Kompetencijų centras dalyvauja Skaitmeninimo projektų atrankos procese, t. y. vykdant projektų idėjų atranką, investicijų projektų derinimą. Nauju Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu Kompetencijų centro funkcijos yra deleguotos Informacinės visuomenės plėtros komitetui, taip pat veikia ir Vyriausybės kanceliarijos suformuota Kompetencijų centro darbo grupė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Būtinosios sąlygos inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime 
Reformos tikslas – sudaryti būtinąsias sąlygas mokslo ir verslo sektoriams efektyviai kurti ir diegti pažangias ir inovatyvias priemones ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, galinčius lietuvių kalba komunikuoti, skaityti, analizuoti, suprasti ir interpretuoti pradiniu lygmeniu, taip pat sukurti ir užtikrinti universalią prieigą prie suskaitmenintų ir skaitmeninių išteklių, kurie leistų mokslo ir verslo sektoriams ir visuomenei kurti kultūriniu turiniu grįstas inovatyvias technologijas, paslaugas ir produktus.
Patvirtintas projekte dalyvaujančių skaitmenizuotų ir skaitmeninių kultūros išteklių valdytojų sąrašas, o pagrindine projekto „E-kultūros platforma“ vykdytoja paskirta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNMMB). LNMMB pasirašė susitarimus su 19 įstaigų, kurios yra skaitmenizuotų ir skaitmeninių kultūros išteklių valdytojai. E-kultūros platformos pagalba siekiama užtikrinti kultūros vertybių išsaugojimą skaitmenine forma ir tokiu būdu perdavimą ateities kartoms, pagerinti ir pagreitinti prieigą prie skaitmeninių kultūros išteklių, didinti jų įvairovę, įgalinti pakartotinį panaudojimą įvairiose srityse (švietime, moksle, turizme ir t.t.). Užtikrinus integralią paiešką ir vartotojui patrauklią prieigą per vieningus vartus prie kultūros išteklių, duomenų ir informacijos, projekto rezultatai prisidės prie pažeidžiamų visuomenės grupių (vyresnio amžiaus asmenų, mažesnes pajamas gaunančių, žmonių su negalia) galimybių vartoti kultūrą didinimo. Kultūros ministerija
2023 m. vasario 3 d. patvirtintas veiklos  „Finansinės paskatos verslo paslaugų centrams vystyti ir diegti robotikos procesų automatizavimo (RPA) ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas. Kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus paskelbtas 2023 m. vasario 15 d. 
2023 m. birželio 23 d. patvirtintas veiklos „Finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas. Kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus paskelbtas 2023 m. birželio 23 d.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Žingsnis 5G link
Reformos tikslas – užtikrinti efektyvią labai pralaidžių elektroninių ryšių tinklų aprėptį ir skverbtį, atitinkančias skaitmeninę veiklą vykdančių įmonių poreikius ir pritaikytas labai didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ryšio tinklus, tolygiai plėtrai.
Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams. Susisiekimo ministerija
Įsigaliojo statybos techninių reglamentų ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo reikalavimų pakeitimai, siekiant didinti viešųjų judriojo ryšio paslaugų prieinamumą visose visuomeninės paskirties pastatų patalpose ir sudaryti geresnes sąlygas viešųjų ryšių tinklus įrengti valstybės ir savivaldybių kelių juostose, aikštėse, tiltuose, viadukuose ir tuneliuose. Susisiekimo ministerija
Paskirta kompetentinga institucija – CPVA – kuri parengia finansuotinos veiklos programą ir konkurso dėl susisiekimo inovacijų procedūros sąlygas bei atrankos kriterijus. Susisiekimo ministerija

Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Šiuolaikiškas bendrasis ugdymas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas
Reformos tikslas – pagerinti bendrąjį ugdymą ir sumažinti mokinių mokymosi rezultatų atotrūkį.
Parengtas ir patvirtintas bendrojo ugdymo programas vykdančių švietimo įstaigų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodikos tvarkos aprašas, kuriame nustatyti mokyklų veiklos kokybės kriterijai, mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo procedūros.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Įsigaliojo priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios mokymo programos – dokumentai, reglamentuojantys nacionalinio lygio ugdymo turinį. Juose nustatyti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tikslai, mokymo turinys, mokymosi rezultatų pasiekimo lygiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Atliktas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimas, kuriame nustatytos mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas kriterijų kokybinės ir kiekybinės reikšmės bei patvirtinti reikalavimai dėl mokyklų ir klasių dydžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Savivaldybės yra pasitvirtinusios jų teritorijose esančių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos (penkeriems metams) bendruosius planus. Ir, jei pastarųjų nuostatos nebeatitiktų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, bendrieji planai po peržiūrėjimo būtų pakeisti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pasirašytos 58 sutartys su savivaldybėmis dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Įsigaliojo teisės aktai, nustatantys nacionalinių  pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus (turinį, temas, įgyvendinimo formas bei reikalavimus programas įgyvendinantiems teikėjams). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Atlikta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse galimybių studija. Studijoje išanalizuotos tiek esamos struktūros modernizavimo, tiek naujos infrastruktūros plėtros galimybės, kad visiems vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus būtų sudarytos ikimokyklinio ugdymo sąlygos.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Įsigaliojo atnaujinti ikimokyklinio ugdymo programų turinio kriterijai (gairės), kuriais nustatyta, kokias kompetencijas turi įgyti vaikai iki privalomojo mokyklinio amžiaus. Kriterijai atliepia naujausias žinias apie šio amžiaus vaikų ugdymą ir skatina vaikus skaityti (ugdo knygų skaitymo kultūrą).  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Prieinamos kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybės suaugusiems 
Reformos tikslas – įdiegti bendrą mokymosi visą gyvenimą (MVG) sistemos veikimo ir valdymo modelį.
Įsigaliojo Suaugusiųjų švietimo įstatymas, nustatantis suderintą mokymosi visą gyvenimą (MVG) sistemos modelį ir jo veikimo principus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti
Reformos tikslas – šia priemone siekiama sukurti ugdymo karjerai ir karjeros planavimo sistemą, kuri turi būti pradedama taikyti nuo ankstyvo amžiaus (nuo pirmos klasės).
Patvirtintas Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašas, kuris nustato profesinio orientavimo teikimo planavimo ir koordinavimo, organizavimo ir administravimo, karjeros specialistų pasiskirstymo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, įgyjamos profesinio mokymo sistemoje
Reforma turi būti įgyvendinama naudojant penkias papriemones: 
1) Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos sukūrimas;
2) kompetencijų vertinimas;
3) pameistrystė ir mokymasis darbo vietoje;
4) mobilumo programa;
5) daugiau galimybių mokiniams įgyti profesiją.
Sudaryta Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupė. Platformos tikslas – suburti profesinio mokymo socialinių partnerių atstovus, atstovaujančius verslo, pramonės, profesinių sąjungų, švietimo bendruomenės ir valdžios institucijų interesams, ir aptarti svarbiausius profesinio mokymo plėtros Lietuvoje klausimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Atrinkti praktinio mokymo centrai, vykdantys 4 lygmens kompetencijų (pagal Europos kvalifikacijų sandarą), įgytų formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu būdu, vertinimą ir pripažinimą. Įgyvendinimo teisės aktuose nustatyti tokių kompetencijos centrų akreditavimo reikalavimai ir akreditavimo tvarka, taip pat vienoda tokių centrų taikoma kompetencijos vertinimo metodika. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Patvirtintas pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ aprašas bei nustatyti Projektų dalyvių profesinio mokymo pagal pameistrystės formą fiksuotųjų vieneto įkainiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos
Reformos tikslas – gerinti Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo sistemos kokybę, didinti jos efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą.
Patikslinta studentų priėmimo sistema, patobulinta studijų finansavimo sistema, apibrėžtos universitetų ir kolegijų misijos, nustatant kokybinius reikalavimus kiekvienam institucijų tipui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Prie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Naujos struktūros LMT perima MITA atliekamas funkcijas ir formuos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) palankią aplinką, skatins MTEP veiklos kokybę bei rezultatų perdavimą visuomenei. Naujos struktūros LMT sutelkiamas ES ir tarptautinių mokslo programų koordinavimas. Į instituciją galės kreiptis visi Lietuvos mokslininkai, norintys dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas ir didesnė inovacijų paklausa, startuolių ekosistemos ir žaliųjų inovacijų plėtra
Reformos tikslas – padidinti Lietuvos inovacijų politikos įgyvendinimo efektyvumą, peržiūrint institucinę sąrangą, mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo teisinę sistemą ir didinant inovacijų paklausą.
Prie VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) prijungus VšĮ „Versli Lietuva“ ir perėmus Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) inovacinės veiklos funkcijas, 2022 m. balandžio 12 d. pradėjo veikti Inovacijų agentūra. Inovacijų agentūra tapo „vienu langeliu“ verslo pradžiai, plėtrai ir inovacijoms: teikia verslo pradžios ir plėtros konsultacijas, tarptautinės plėtros galimybes, augina verslo kompetencijas, suteikia prieigą prie finansavimo bei tinklaveikos resursų bei jungia paslaugų verslui bendrakūrėjus.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Pakeitus inovacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, buvo pradėtas kelių institucijų reorganizavimo procesas, prijungiant VšĮ „Versli Lietuva“ prie VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros. Patvirtintas įgaliojimas naujai VšĮ Inovacijų agentūrai įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką. Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse
Reformos tikslas – sukoncentruoti verslo ir mokslo bendradarbiavimą peržiūrėtose sumaniosios specializacijos srityse, remiant bendrų mokslo ir inovacijų misijų įgyvendinimą.
2022 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcija. Ja siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, kurti naujas technologijas bei kartu auginti šalies konkurencingumą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros
Šia priemone siekiama pagerinti įmonių galimybes gauti finansavimą žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumui didinti.
Parengtos Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės: kuriama palankesnė aplinka gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi bei naujų gynybos produktų kūrimui, skatinamas gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus vystymasis, šalies viduje išlaikytos gynybai reikalingos kritinės technologijos ir strateginės kompetencijos. Gairių įgyvendinimas padidins Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarptautinį konkurencingumą, kurs didesnę pridėtinę vertę ir skatins eksportą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema
Reformos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuoti mokesčių sistemą, užtikrinant socialiai teisingesnę, ekonomikai augti palankią mokesčių struktūrą, mokesčiais skatinant vartotojus keisti elgseną, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių.
Atliktos aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros galimybių analizės pagrindu parengti ir pateikti Seimui atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimo projektai. Finansų ministerija
Tarptautinės institucijos (EBPO ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras) atliko studiją, vertinančią gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumą mažinant skurdą ir pajamų nelygybę Lietuvoje. Ši studija buvo numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, į jos rengimą įsitraukė ir Finansų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Remiantis studijos įžvalgomis, Vyriausybė Seimui 2023 metais pateikė pasiūlymus tobulinti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sistemą. Su studija galima susipažinti čia. Finansų ministerija
Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas
Reformos tikslas – padidinti ilgalaikį valstybės ir savivaldybių biudžetų tvarumą, vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Daug dėmesio taip pat skiriama išlaidų peržiūroms ir būdams, kaip padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas ir savivaldybių analitinių priemonių atvėrimas suteikia didesnį skaidrumą ir gerina finansų planavimą. Portalo lietuvosfinansai.lt naudotojui suteikta galimybė lyginti savivaldybių finansinius ir gyvenimo kokybės rodiklius, taip skatinant atsakingą finansų valdymą ir didinant pasitikėjimą vietos valdžia. Finansų ministerija
Sudarytos sąlygos apjungti savivaldybių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus į didesnes grupes, taip padidinant tokių savivaldybių rengiamų projektų konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams ir sumažinant tokių projektų rengimo ir įgyvendinimo kaštus. Finansų ministerija
Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas
Reformos tikslas – pagerinti mokestinių prievolių vykdymą didelės rizikos sektoriuose ir padidinti sandorių skaidrumą.
Vykdant kovą su šešėline ekonomika įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, taip užtikrinant, jog būtų sumokami mokesčiai už įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. 
Per laikotarpį nuo 2021 m. iki 2024 m. fizinių asmenų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą išaugo  41 %, o atitinkamai juridinių asmenų skaičius -  10 %). Sumokėtų mokesčių suma išaugo nuo 167 mln. eurų 2020 m. iki 495 mln. eurų 2023 m. arba 196 %.
Finansų ministerija
Patvirtintos naujos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, įpareigojančios interneto platformų operatorius privalomai rinkti ir mokesčių administratoriui teikti duomenis apie interneto platformose įvykusius sandorius. Finansų ministerija
Įvestas mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimas rizikinguose ekonomikos sektoriuose ir (arba) atskiroms sandorio rūšims. Šiais pakeitimais sumažintos įmonių ir fizinių asmenų galimybės nuslėpti savo pajamas. Finansų ministerija
Išmanusis mokesčių administravimas siekiant sparčiau mažinti PVM atotrūkį
Reformos tikslas – modernizuoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje vykdomus analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei metodus, grįstus dirbtinio intelekto metodų taikymu, ir sustiprinti jų darbuotojų kompetencijas.
Dviejų procesų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje automatizavimas prisideda prie sklandesnio ir greitesnio administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymo bei beviltiškų mokestinių nepriemokų ir baudų revizavimo. Taip prisidedama prie mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymo, PVM ir kitų mokesčių surinkimo į biudžetą padidinimo. Finansų ministerija
Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas)
Reformos tikslas – užtikrinti, kad iki pirmojo mokėjimo prašymo būtų įvykdyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reikalavimai dėl duomenų rinkimo ir stebėsenos.
Sukurta ir veikianti duomenų kaupimo sistema EGADP įgyvendinimo stebėsenai. Finansų ministerija
Centralizuotų viešųjų pirkimų gerinimas
Reformos tikslas – padaryti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą veiksmingesnę ir padidinti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, centralizuojant viešuosius pirkimus per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT).
Priimtas Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planas. Nuo 2023 m. sveikatos sektoriaus perkančiųjų organizacijų viešieji pirkimai, išskyrus mažos vertės, bus vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT. Centralizuoti pirkimai sumažins administracinę naštą, nes jie nulems profesionaliau parengtus pirkimo dokumentus, vieningesnius pirkimų reikalavimus, prie kurių verslui bus lengviau prisitaikyti. Be to, sveikatos sektoriaus viešųjų pirkimų centralizavimas prisidės prie viešųjų pirkimų profesionalizavimo, korupcijos rizikų mažinimo, leis efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, standartizuoti procesus. Sveikatos apsaugos ministerija

Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę 

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Garantuota minimalių pajamų apsauga
Reformos tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti skurdą.
Atlikta minimalių pajamų sistemos adekvatumo studija, kurioje pateiktos rekomendacijos pertvarkyti sistemą ir siūlomų reformų ex ante poveikio vertinimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas, kuriuo užtikrinama, kad vienišiems (sutuoktinio neturintiems) neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims būtų skiriama ir mokama papildoma mėnesinė išmoka (vienišo asmens pensija).  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais peržiūrėtas pensijų indeksavimo mechanizmas, kad pensijos augtų sparčiau ir būtų sumažintas pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Nustatyti vienodi reikalavimai patalpoms, jei paslaugai teikti patalpos yra reikalingos, ir personalo kvalifikacijai akredituotai socialinei priežiūrai teikti.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas
Šia priemone siekiama patobulinti valstybinės užimtumo tarnybos veiklos procesus ir teikiamą paramą, taip pat tikslinėmis subsidijomis skatinti verslumą ir tobulinti įgūdžius ir (arba) persikvalifikuoti, orientuojantis į didelės pridėtinės vertės sritis.
Suteiktas teisinis pagrindas naujo Užimtumo tarnybos skaitmeninių paslaugų teikimo modelio įgyvendinimui. Naujo modelio tikslas – pašalinti kliūtis, trukdančias skaitmeninti paslaugas ir priemones, užtikrinti sistemingą orientavimąsi į klientą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, pageidaujamą paslaugų teikimo kanalą.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Suteiktas teisinis pagrindas bedarbiams ir užimtiems asmenims gauti subsidiją darbo vietos steigimui sau arba sau ir kitam Užimtumo tarnybos siųstam (-iems) bedarbiui (-iams) bei mokytis įgyjant aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir (arba) kompetencijas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas
Reformos tikslas – sumažinti socialinių, užimtumo ir kitų susijusių paslaugų planavimo ir teikimo fragmentaciją, taip pat stiprinti socialinių darbuotojų kompetencijas.
Teisės aktuose numatyta, kad Užimtumo tarnyba teiks pagal individualius poreikius pritaikytas paslaugas ir konsultacijas bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, kuriems kyla sunkumų įsidarbinti. Savivaldybėms, bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, rekomenduojama įgyvendinti užimtumo didinimo programas taikant atvejo vadybos metodą minėtai tikslinei grupei.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įsteigtas Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo centras, kuris organizuoja ir veda reguliarius, nemokamus mokymus, teikia metodinę pagalbą, užtikrina naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Socialinių paslaugų srities darbuotojams tobulinant savo profesines kompetencijas efektyviau atliekamas individualizuotas socialinių paslaugų poreikio vertinimas, kartu ir asmens pagalbos priemonių parinkimas, gerinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

„REPowerEU“

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų didinimas
Reformos tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą, tobulinant institucinius ir teisinius mechanizmus bei teikiant AEI plėtotojams paskatas investuoti.
Įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama pagerinti investicinę aplinką AEI plėtotojams. Jais apibrėžiamos ir reguliuojamos hibridinės elektrinės; hibridinėms elektrinėms reikalaujama išduoti vieną plėtros leidimą ir vieną gamybos leidimą; atsisakoma plėtros ir gamybos leidimų gaminantiems vartotojams ir naujoms iki 100 kW galios AEI elektrinėms; leidimų išdavimo naujoms AEI elektrinėms procedūrų trukmė apribojama iki vienų metų. Energetikos ministerija
Investicinė parama AEI elektrinėms (saulės ir vėjo elektrinėms sausumoje)
Šią priemonę sudaro viešoji investicija į energijos vartojimo efektyvumo fondą siekiant skatinti privačias investicijas ir gerinti galimybes gauti finansavimą Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje.
Energijos efektyvumo fondo, finansuojamo europos regioninės plėtros fondo lėšomis, steigimo ir finansavimo sutarties pakeitimas. Energetikos ministerija

[[#ex]]

Informacija atnaujinta 2024 m. balandžio 4 dieną.

Paskelbėme kvietimus projektų įgyvendinimo planams teikti daugiau nei trečdaliui numatytos sumos.  Startavo ir dalis projektų. 

Informacija atnaujinta 2024 m. balandžio 4 dieną.

Pateikėme pirmąjį subsidijos mokėjimo prašymą Europos Komisijai: 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai pirmąjį plano „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą atsiskaitydama už pirmuosius 33 rodiklius. Teigiamai įvertinus mokėjimo prašymą, Lietuvai išmokėta 542 mln. eurų subsidija. 

Pateikėme pirmąjį paskolos mokėjimo prašymą Europos Komisijai: 2023 m. gruodžio mėn. Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą, atsiskaitydama už 5 rodiklius. Planuojama, kad įprasto proceso tvarka sulaukus pozityvaus Europos Komisijos vertinimo, Lietuva 2024 m. balandį gaus 387 mln. eurų.

Apmokėjimo sieksime dukart per metus: 2023 m. ir vėliau numatoma teikti 2 mokėjimo prašymus per metus pasiekus atitinkamus mokėjimo prašymo teikimui  numatytus rodiklius. Visas siekiamų rodiklių sąrašas su aprašymais skelbiamas čia.

Mokėjimo prašymus Europos Komisijai teikia Centrinė projektų valdymo agentūra bendradarbiaudama su Finansų ministerija. 

 

[[#ex]]

100 didžiausių NKL galutinių naudos gavėjų Lietuvoje

2023.10.15 d. duomenys 

Atsisiųsti failą XLSX (36.2 KB )

Atsisiųsti failą PDF (256.7 KB )

[[#ex]]