background-deco
2024 m. gegužės 15 d. Atnaujinimo data: 2024 m. gegužės 24 d.

Susitikimai su ekspertais, institucijų atstovais, socialiniais ir ekonominiais partneriais

Siekdama kuo geriau pasirengti deryboms, Finansų ministerija organizavo diskusijų ciklą „Sanglaudos politika po 2027 m.“.

[[#ex]]

Diskusijos su mokslininkais ir viešosios politikos ekspertais

2023 m. vasario 10 d. diskusijos santrauka (24.6 KB )

2023 m. kovo 24 d. diskusijos santrauka (45.3 KB )


Susitikimas su ministerijų atstovais

2023 m. birželio 1 d. 3-oji ekspertų diskusija „Kokios sanglaudos politikos norime po 2027 m.?“ (34.8 KB )

„ES sanglaudos politikos politika po 2027 m.“ pristatymas (1.5 MB )

„Sanglaudos politika versus „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planas“ pristatymas (594.8 KB )

Lyginamoji analizė „ES finansavimas pagal sanglaudos politiką ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“ (2.5 MB )


Susitikimas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, regionų atstovais

2023 m. rugsėjo 5 d. 4-oji diskusija su partneriais „Kokios sanglaudos politikos norime po 2027 m.?“ (39.1 KB )

„Skirtingi plėtros poreikiai regionuose ir regionų specializacija: kas užtikrina regiono augimą ir konkurencingumą?“ pristatymas (1.1 MB )

„Regioninė politika Lietuvoje – kaip sumažinti regionų vystymosi skirtumus ir kartu užtikrinti bendrą ekonomikos augimą?“ pristatymas (628.2 KB )

Diskusijos „Kokios Sanglaudos politikos norime po 2027 m.?“ apklausa (28.9 KB )

[[#ex]]

Su Sanglaudos politikos ateitimi susiję dokumentai

[[#ex]]

Lietuvos pozicija dėl Sanglaudos politikos ateities, pristatyta 2023 m. lapkričio 21 d. Vyriausybės ES komisijos posėdyje

Dokumentą galima rasti ČIA (38.2 KB ).

Esminiai  aspektai: su Sanglaudos politikos pagalba siekti ilgalaikių tikslų; didesnį dėmesį skirti Lietuvos (Baltijos regiono) specifikai ateities iššūkių kontekste ir ypač dėl nepalankios geografinės padėties (kaimynystės su agresorėmis rusija ir baltarusia), kuri stabdo  šalies konkurencingumą, inovacijų diegimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos vystymąsi; siekti Sanglaudos politikos paprastumo, lankstumo, administracinės naštos mažinimo; aktyviau taikyti finansinius instrumentus ir stiprinti administracinius gebėjimus, ypač regionuose; atsižvelgiant į tai, kad per daugelį metų pasiteisino Sanglaudos politikos pagrindiniai principai (partnerystė, pasidalijamasis valdymas, požiūris į konkrečios vietovės poreikius (angl. „place-based approach“), įskaitant įrodymais grįstus  rezultatus, todėl toks modelis turi būti tęsiamas ir ateityje; taip pat remiame ES plėtrą. 


Bendras Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareiškimas dėl Sanglaudos politikos ateities, pasirašytas 2023 m. lapkričio 29 d. trijų Baltijos šalių finansų ministrų

Dokumentą galima rasti ČIA (31.3 KB ).

Esminiai  aspektai: Baltijos regionas ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais siekdamas pasivyti ES augimo centrus; geografinė padėties svarbumas – rusijos agresijos karas Ukrainoje padarė didžiulį poveikį regionams, esantiems prie rusijos ir baltarusijos sienų; šiems regionams reikės ypatingo dėmesio Sanglaudos politikos srityje ir geresnio susisiekimo bei bendradarbiavimo su likusia ES dalimi; Sanglaudos politikos glaudus ryšys su Europos semestru ir struktūrinėms reformoms, būtinoms siekiant skatinti našumą ir augimą valstybėse narėse; daugiau dėmesio kokybiškam valdymui ir administracinių gebėjimų plėtojimui; nuolatinis Sanglaudos politikos ir bendradarbiavimo taisyklių paprastinimas bei procesų spartinimas mažintų administracinę naštą ir garantuotų priemonių efektyvumą, kuris išliks itin aktualus ir ateityje; svarbu papildomai įvertinti ir tolimesnę Europos Sąjungos plėtrą.


Aukšto lygio darbo grupės ataskaita

Dokumentą galima rasti ČIA (4 MB ). Ataskaita parengta Aukšto lygio darbo grupės (angl. „High-level reflection group“) nepriklausomų atstovų-akademikų, soc. partnerių ir Sanglaudos politikos praktikų ir pristatyta 2024 m. vasario 20 d. renginyje. Pristatymo įrašą galima peržiūrėti ČIA.

Esminiai aspektai: Sanglaudos politika yra aktualesnė nei bet kada anksčiau, tačiau norint jai išlikti aktualiai, reikia prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.  Sanglaudos politika yra didžiausia ir sėkmingiausia investicinė politika (nuo 1989 iki 2023 m. investuota 1 040 mlrd. Eur). Sanglaudos politika ateityje turi atliepti pagrindinius ES struktūrinius iššūkius: lėtas ES ekonomikos vystymasis; ilgalaikis ekonomikos sąstingis; galimybių trūkumas visiems regionams.  

Ateityje Sanglaudos politika turi būti:

  1. orientuota į vietos poreikius ir nuolat besikeičianti;
  2. orientuota į tvarų ir įtraukų augimą išnaudojant vietos galimybes ir potencialą;
  3. orientuota į gebėjimų stiprinimą visoje administravimo sistemoje;
  4. paremta efektyvesnėmis ir įtraukesnėmis vystymosi strategijomis;
  5. orientuota į administravimo sistemos supaprastinimą;
  6. orientuota į tvarų vystymąsi ir konkurencingumo augimą, tačiau atliepianti ir netikėtus iššūkius.

Bendra deklaracija tarp Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos dėl Sanglaudos politikos ateities po 2027 m., pasirašyta 2024 m. gegužės 14 d.

Dokumentą galima rasti ČIA (2 MB ). 

Esminiai aspektai: Sanglaudos politikos svarbos akcentavimas, kuri yra ilgalaikė ir pagrindinė politika, skirta ES investicijoms ir reformoms; pasidalijimo valdymo principo išlaikymas; didesnis dėmesys vietos iniciatyvoms ir regionų poreikiams; efektyvesnių supaprastinimų būtinybė, greitesnis programavimo procesas ir reglamentų patvirtinimas; geopolitinės situacijos įtaka ir dėmesys pasienio regionams; finansinių instrumentų ir ES plėtros svarba.


2028-2034 m. Sanglaudos politikos finansinio laikotarpio programavimo etapai

Dokumentą galima rasti ČIA (21.8 KB ). 

[[#ex]]