Dažniausiai užduodami klausimai
Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Mokymus apie PĮP pildymą DMS rasite čia: https://esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/dms Kilus klausimams kreipkitės į kvietime nurodytą atsakingą už kvietimą asmenį.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – Taisyklės) 3.21. punkte nustatyta: „Nuosavas įnašas – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas, partneris (-iai) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojas (-ai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.“ Pagal šią Taisyklėse pateiktą apibrėžtį nuosavu įnašu projekte gali prisidėti tiek projekto vykdytojas, tiek partneris, o nuosavą įnašą gali sudaryti tiek nacionalinės viešosios lėšos, tiek privačios lėšos.
Visą informaciją apie paskelbtus kvietimus teikti paraiškas (projektų įgyvendinimo planus) rasite čia: https://esinvesticijos.lt/kvietimu-sritis/kvietimu-sarasas. Kvietimus galite išsifiltruoti, pasirinkus atitinkamą pareiškėjo tipą. Jei kvietimo aprašas yra neaiškus arba turite papildomų klausimų – susisiekite su atsakingu asmeniu ar įstaiga. Kontaktus rasite kvietime. Naujai paskelbti kvietimai siunčiami ir naujienlaiškiu, kurį užsiprenumeruoti galite čia: https://esinvesticijos.lt/naujienu-prenumerata. Planuojami kvietimai teikti paraiškas (projektų įgyvendinimo planus) skelbiami čia: https://esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/planuojami-kvietimai-teikti-projektu-igyvendinimo-planus.
PFSA yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, 2 priedas. Atkreipiame dėmesį, kad visuomet turi būti naudojama aktuali forma.
Metodinė medžiaga, kurioje būsimiems bei esamiems projektų vykdytojams pristatomi 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamų projektų sutarčių rengimo, pasirašymo bei keitimo aktualūs aspektai. Pristatymas yra skirtas tik dėl su CPVA pasirašomų sutarčių, t. y. netaikomas finansinių priemonių sutartims. Metodinę medžiagą rasite čia.
Projekto sutartį gali pasirašyti ne tik pareiškėjo vadovas, bet ir pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, tokiu atveju projekto sutartyje kaip atstovaujantis asmuo nurodomas pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, o atstovavimo pagrindas – pareiškėjo vadovo suteiktas įgaliojimas. Šis įgaliojimas CPVA turi būti pateiktas iki projekto sutarties pasirašymo momento. Įgaliojimo turinys turi aiškiai atskleisti, kad įgaliotas asmuo turi teisę pasirašyti projekto sutartį. Įgaliojimas gali būti suteikiamas visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui, tokiu atveju įgaliojimo turinyje tokia suteikta teisė taip pat turi būti aiškiai įvardinta.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintų taisyklių 157 p., ministerija rengdama PFSA gali nurodyti 10 p. tik tuos SAI fiksuotus dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.
40 proc. fiksuotoji norma taikoma daliai tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų apmokėti (įskaitant ir netiesiogines (projekto administravimo ir susijusias) išlaidas), kai fiksuotoji norma sudaro 40 procentų visų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio (įskaitant atlygį pagal paslaugų ar autorines sutartis) išlaidų. Projekto, kuriam taikoma 40 proc. fiksuotoji norma, išlaidas gali sudaryti tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šią fiksuotąją normą. Kai projektas bendrai finansuojamas iš ESF+, ERPF, TPF, EGADP ir nepanaudotų EGADP lėšų – dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą. Į 40 proc. fiksuotąją normą įskaičiuota projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms skirta suma. Pavyzdžiui, Projekte planuojama, kad veiklos įgyvendinimui bus įdarbinti 4 darbuotojai, kurių bendra darbo užmokesčio suma - 140 000 Eur. Netiesioginės ir kitos tiesioginės išlaidos apskaičiuojamos tik nuo suplanuotų išlaidų darbo užmokesčio išlaidų: 140 000 Eur x 40 / 100 = 56 000 Eur. Projekto įgyvendinimo plane (PĮP) nurodoma projekto netiesioginių išlaidų suma - 56 000 Eur. Bendra projekto vertė yra 196 000 Eur.
Su pirkimu susijusios išlaidos deklaruojamos ir apmokamos tik po to, kai administruojančioji institucija patvirtina pirkimo informaciją ar pirkimo tinkamumą finansuoti, jei atliekama paskesnė pirkimo patikra (Pirkimų taisyklių 37 p.). Išankstinė pirkimų patikra, taip pat paskesnė pirkimų patikra baigiamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos. Kitais atvejais paskesnė pirkimų patikra baigiama, kai administruojančioji institucija patikrina atlikto pirkimo tinkamumą ar patvirtina su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta mokėjimo prašyme nurodytų su pirkimu susijusių išlaidų sumos, ar pradeda su patikrintu pirkimu susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą (Pirkimo taisyklių 44 p.). Kartu su VA projekto vykdytojai gali teikti tik mažos vertės pirkimų, kurių vertė neviršija (<) 10 tūkst. Eur be PVM (nuo 2023 m. sausio 1 d. įvykdytų pirkimų atveju vertė neviršija (≤) 15 tūkst. Eur be PVM), pirkimų, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai, ir pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją atveju – Paskesnė pirkimo patikra atliekama su pirkimu susijusios VA vertinimo metu ir baigiama, kai patvirtinama su pirkimu susijusi VA arba pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas) arba pagal PAFT 144 punktą, kai kartu su veiklos ataskaita vertinti pateikiami pirkimo sutarčių pakeitimo dokumentai, kurie susiję su deklaruojamomis išlaidomis. Visais kitais atvejais išlaidos deklaruojamos tik po to, kai atliekama paskesnė pirkimo patikra.
Projektuose, finansuojamuose 2021–2027 m. ES Investicijų programos (IP) lėšomis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos nėra tinkamos finansuoti ES lėšomis, išskyrus: a) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos mažesnės nei 5 mln. eurų b) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos yra 5 mln. eurų ir daugiau, ir kai PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus. Projektuose, finansuojamuose Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis, visas PVM netinkamas finansuoti ES lėšomis, tačiau jei PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus, PVM, tenkantis finansavimo daliai, gali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.