EuroHeart informacinės sistemos pritaikymas ir įdiegimas miokardo infarkto klasterinių ASPĮ duomenų analizei ir stebėsenai Pasibaigęs

1. Galimas pareiškėjas – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
2. Galimi partneriai – viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė.
3. Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (toliau – ŠKL) jau ilgus metus išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, kasmet nusinešanti daugiau nei 22 tūkst. žmonių gyvybių ir beveik triskart viršijanti Europos Sąjungos vidurkį. Akivaizdu, jog efektyviam ŠKL valdymui reikalinga duomenimis ir mokslo įrodymais paremta visapusiška ŠKL valdymo strategija, apimanti infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, paciento kelią, gydymo rezultatų vertinimą ir nuolatinį proceso tobulinimą. Tačiau savalaikis ŠKL prevencijos, diagnostikos, gydymo ir stebėsenos procesų tobulinimas bei mokslo pasiekimų diegimas šioje srityje nėra įmanomi be realiuoju laiku surenkamų kokybiškų, išsamių ir teisingai interpretuojamų ŠKL duomenų. Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybėse jau daugelį metų funkcionuoja specializuoti registrai, kuriuose kaupiami išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai, leidžiantys laiku priimti klinikinius ir sveikatos politikos sprendimus, taip pat užtikrinantys antrinio duomenų panaudojimo galimybes mokslui ir naujų technologijų vystymui.
Investicijos į ligoninių informacinių sistemų tobulinimą, užtikrinant kokybišką susistemintą duomenų surinkimą ir visapusišką analizę realiuoju laiku, įdiegus inovatyvius sprendimus, leistų sumažinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) ŠKL valdymo kaštus, efektyviau naudoti ŠKL valdymui skirtą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, didinti aptarnaujamų pacientų skaičių, prisidėtų prie medicinos personalo darbo sąlygų gerinimo. Išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai suteiktų galimybę jungtis į Europos klinikinės kokybės ir būsimų pragmatinių klinikinių tyrimų tinklus.
Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo bandomojo projekto tikslas – pagerinti ŠKL valdymui reikalingų duomenų surinkimą ir įgalinti jų analizę realiuoju laiku.
Bandomasis projektas leis pagerinti ŠKL situaciją šalyje atspindinčių duomenų surinkimo kokybę, įgalins surinkti standartizuotus, išsamius duomenų rinkinius, sukurs įrankius, įgalinančius atlikti detalią situacijos realiuoju laiku analizę. Siekiant išlaikyti bandomojo projekto naudą ir poveikį, duomenų rinkiniai sudaryti atsižvelgiant į EuroHeart standartą, įgalinantį Lietuvos ASPĮ jungimąsi į Europos klinikinės kokybės ir pragmatinių tyrimų tinklus bei antrinį šių sveikatos duomenų panaudojimą:
3.1. Bandomojo projekto įgyvendinimo metu numatoma įdiegti ir pritaikyti nacionaliniams poreikiams Europos kardiologų draugijos sukurtą informacinę sistemą EuroHeart, skirtą miokardo infarkto (toliau – MI) klasterinių ASPĮ duomenų analizei ir stebėsenai. Bandomajame projekte dalyvaujančios įstaigos atliks savo informacinių sistemų ir formų atnaujinimus, įgalinančius MI stebėsenos rodikliams apskaičiuoti ir analizuoti reikalingų duomenų homogenišką surinkimą ir galimybę duomenis perduoti stebėsenai ir analizei atlikti nacionaliniu lygmeniu. Bus investuojama į infrastruktūros sukūrimą, t. y. bendros MI duomenų surinkimo ir analizės platformos sukūrimą MI klasterio funkcionavimui MI ASPĮ.
4. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
5. Finansuojama:
5.1. EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimas;
5.2. bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbai;
5.3. projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptacija ir integracija su sukurta bendra IT platforma;
5.4. MI duomenų rinkimo ir analizės procesų pritaikymas nacionaliniu lygmeniu;
5.5. sukurto IT sprendimo pritaikymas perduoti duomenis į nacionalinę Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą;
5.6. bendrų analitinių ataskaitų parengimas ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymas ir įdiegimas;
5.7. įrangos įsigijimas.
6. Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“.
7. Projektų komunikacijos ir informavimo apie projektą veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.
8. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, projekto vykdytojas atstovauja partneriui, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 90 punktu. Partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; iki pateikiant projekto įgyvendinimo planą, turi būti sudaryta partnerystės sutartis. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.
9. Įgyvendindamas projektą projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriu ir nuolat jį informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą.
10. Taikomi reikalavimai projekto įgyvendinimo metu:
10.1. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija turi parengti valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo;
10.2. sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti atliktas atsparumo įsilaužimams testas, kaip tai numatyta Elektroninių paslaugų kūrimo metodikoje, nustačius kritinių klaidų, jos turi būti ištaisytos iki projekto veiklų pabaigos;
10.3. sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti patvirtintas kuriamos arba modernizuojamos informacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, kaip tai nustatyta Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikoje.
11. Galimas pareiškėjas kartu su galimais projekto partneriais nuosavomis lėšomis turi užtikrinti EuroHeart licencijos įsigijimą projekto įgyvendinimo metu (išskyrus licenciją pirmiems metams) ir 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.
12. Planuojama įsigyti įranga privalo atitikti efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EB ir Direktyvą 2011/65/ES.
13. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 99.4 papunkčiu, projektą administruojanti institucija gali priimti PĮP, pateiktą po kvietime teikti projekto įgyvendinimo planus nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos, gavusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus.
14. Papildomas finansavimas veiklos įgyvendinimui nebus skiriamas.

1. Projekto įgyvendinimo metu neturi būti pažeidžiami HP: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimų, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.), bei turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Neturi būti numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį HP laikymuisi.
2. Įvertinus EGADP 1 komponento planuojamos reformos „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas“ poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/208, 17 straipsnyje, nustatyta, kad reforma pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturi jokio poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad ji atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami PFSA priede „Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas“. Projekto įgyvendinimo metu neturi būti pažeidžiamos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos.
3. Pagal PFSA finansuojamos veiklos neturi riboti ar pažeisti Chartijoje apibrėžtų pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Projektuose neturi būti numatyta veiksmų, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.

Įgyvendinus bandomojo projekto veiklas, parengiama projekto įgyvendinimo ataskaita, kurioje turi būti pateiktos ne mažiau kaip 12 ŠKL rodiklių, atitinkančių EuroHeart standartą, reikšmės. Ataskaita pateikiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Finansuojamos veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2025 metų kovo 31 d.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3

Specialieji projektų atrankos kriterijai nenustatomi.

Numeris	Pavadinimas	Maksimalus galimas surinkti balas	Didžiausias galimas kriterijaus balas	Svorio koeficientas	Minimalus privalomas surinkti balas

Maksimali galima balų suma: Minimali privaloma surinkti balų suma:

1. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ir (arba) partnerio lėšų.
2. Projekto vykdytojui, vadovaujantis PAFT numatytomis sąlygomis, gali būti mokamas avansas.
3. Projekto įgyvendinimo metu projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas.
4. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje „Projektų išlaidų reikalavimai“.
5. Netiesioginėms išlaidoms taikoma 7 proc. fiksuotoji norma nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.
6. Projektui taikomi supaprastinti išlaidų dydžiai, kurie nurodyti punkte „Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai“.
7. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nėra tinkamas finansuoti EGADP lėšomis. PVM gali būti finansuojamas Lietuvos biudžeto lėšomis vadovaujantis PAFT VII skyriuje „Projektų išlaidų reikalavimai“ ketvirtajame skirsnyje „PVM“ nustatyta tvarka.
8. Netinkamos finansuoti projekto lėšomis išlaidos:
8.1. žemės ir nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos;
8.2. naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;
8.3. nepiniginis projekto vykdytojo / partnerio įnašas;
8.4. remonto / rekonstrukcijos darbai;
8.5. baldai;
8.6. transporto priemonės;
8.7. PĮP rengimo išlaidos (išskyrus investicijų projekto ar kitų su PĮP privalomų teikti dokumentų rengimo išlaidas);
8.8. išlaidos, kuriomis pakeičiamos periodinės nacionalinės biudžeto išlaidos (tokios kaip valstybės tarnautojų, mokytojų, gydytojų atlyginimai už kasdienį darbą, periodinės infrastruktūros priežiūros išlaidos ir pan., angl. recurrent costs), išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK. Darbo užmokestis tinkamas finansuoti projekto lėšomis esamiems įstaigų darbuotojams tik tuo atveju, jei darbo užmokestis mokamas už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą.

Sveikatos sektoriaus skaitmeninimo projektai :

Kodas	Versija	Pavadinimas	Dydis	Matavimo vnt.	Papildoma informacija
FN-005-06	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	18,8900	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FN-005-05	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	17,2500	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FN-005-03	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	12,3500	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FN-005-04	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	14,9900	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FN-005-02	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	10,4400	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FN-005-01	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.	8,6300	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FS-001-02	02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkino FS su PVM	22,3900	EUR	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fs-01-01-fs-01-04-viesinimo-fs
FN-005-07	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos	20,0200	%	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fn-05-01-fn-05-07-kasmetiniu-atostogu-ismoku-fn-nustatymo-tyrimas
FN-001-01	01	Iki 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma	7,0000	%	https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32021R1060
FS-001-03	02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkino FS be PVM	1342,5700	EUR	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fs-01-01-fs-01-04-viesinimo-fs
FS-001-04	02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkino FS su PVM	1624,5100	EUR	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fs-01-01-fs-01-04-viesinimo-fs
FS-001-01	02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkino FS be PVM	18,5000	EUR	https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/fs-01-01-fs-01-04-viesinimo-fs

Parengtas projektų įgyvendinimo planas (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Esant DMS funkcinių galimybių neužtikrinimui – užpildyta ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyta projekto įgyvendinimo plano forma (word formatu) su reikiamais priedais teikiama el. paštu info@cpva.lt.

9 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą (veiklų sąrašas, kuriame būtų nurodytos projektą vykdančių asmenų darbo valandos projekte, įkainis (valandinis arba mėnesinis), jo pagrindimas). Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra pr 10 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais, paklausimais tiekėjams; jeigu išlaidos, skirtos informaci

1.    Projekto įgyvendinimo plano forma (PAFT 1 priedas „Projekto įgyvendinimo plano forma“).

2.    Projekto sutarties forma (PAFT 3 priedas „Projekto sutartis“).

Sveikatos sektoriaus skaitmeninimo projektai :

Pavadinimas	Kodas	Matavimo vnt	Minimali siektina reikšmė projektai
Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai	R.B.1.2007	naudotojai per metus	0,00

Pareiškėjas, dalyvaudamas priemonėje ir vykdydamas projektą, turi užtikrinti, kad:

• projektas būtų įgyvendinamas pagal kvietime, ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas bei tvarką;
• PĮP vertinimo metu neturi neišnykusio arba nepanaikinto teistumo arba dėl pareiškėjo per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl neteisėtos veiklos, kenkiančios LR ir (arba) ES finansiniams interesams; 
• pareiškėjo vadovo ar įgalioto asmens, privatūs interesai yra suderinti su visuomenės viešaisiais interesais;
• projekte atlikti ir (ar) numatomi atlikti pirkimai bus vykdomi, vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis;
• bus imtasi tinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir dvigubam finansavimui, kurie kenkia ES finansiniams interesams
• pareiškėjo planuojamų įgyvendinti projekto veiklų išlaidos nebus finansuojamos pagal kitus pareiškėjo įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus;
• VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – CPVA) pateiks šiuos duomenis: galutinio lėšų gavėjo pavadinimą; paslaugų teikėjo, rangovo arba subteikėjo, subrangovo pavadinimą (kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija); lėšų gavėjo tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba paslaugų teikėjo, rangovo vardą, pavardę ir gimimo datą. Duomenų kaupimą ir saugojimą vykdys CPVA;
• bus duotas sutikimas svetainėje esinvesticijos.lt ir kitose su ES investicijomis susijusiose interneto svetainėse bei komunikacijos, matomumo priemonėse visuomenės informavimo tikslais bus paskelbti šie duomenys: projekto vykdytojo pavadinimas, partnerio pavadinimas, JP projekto vykdytojo pavadinimas (fizinio asmens vardo ir pavardės viešinimo trukmė yra 2 metai), rangovo ir subrangovo, prekių tiekėjo ir subtiekėjo, paslaugų teikėjo ar subteikėjo pavadinimas (kai vykdomi viešieji pirkimai ar ne perkančiosios organizacijos pirkimai, projekto pavadinimas, projekto tikslas ir rezultatai, projekto pradžios ir pabaigos laikas, bendra projekto vertė, ES lėšų šaltinio (fondo) pavadinimas ir jo finansavimo dydis, su projektu susijusi intervencinės priemonės sritis, projekto įgyvendinimo vietos šalies nuoroda arba geografinė padėtis; 
• projekto vykdytojo pagrindinėje interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir socialiniuose tinkluose per 20 darbo dienų nuo projekto sutarties pasirašymo dienos bus paskelbtas trumpas projekto aprašymas, kuriame pristatomos visos įgyvendinant projektą suplanuotos veiklos, poveiklės, nurodomi projekto tikslai bei rezultatai ir informuojama apie gautą ES finansavimą.
• bus sudarytos sąlygos ES ir (ar) nacionalinių institucijų atstovams atlikti ex-ante pirkimų patikrinimus, taip pat tikrinti, ar suteiktas finansavimas yra naudojamas laikantis ES ir nacionalinių taisyklių reikalavimų, pirmiausia: sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų prevencijos ir dvigubo finansavimo srityse. 

1. 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.
2. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas CM4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – planas „Naujos kartos Lietuva“).
3. 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT).
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo patvirtinimo“ patvirtintas 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašas.
5. 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumo didinimą“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 20
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d25756d0636511ee9fc7ee37cec6fc59

1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas.
4. Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
5. Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika, patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-29 „Dėl Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo“.
6. Elektroninių paslaugų kūrimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 3-416(1.5 E) „Dėl metodinių dokumentų patvirtinimo“.
7. Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“.
8. Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinės rekomendacijos, patvirtintos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. T-65 „Dėl Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.
9. Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. T-72 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. T-40 „Dėl Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“.
10. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai STsegmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
11. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas nepakilęs, teikimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas nepakilęs, teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.