BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Lietuva – 17 metų ES narė: kur telkiame ES investicijas ir kuriame proveržį?

2021 m. balandžio 30 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

2021-ieji pažymėti naujais etapais su Europos Sąjungos investicijomis dirbančiai bendruomenei. Šiemet prasideda naujasis 2021-2027 m. ES programavimo laikotarpis, jame, be kitų sričių, didelis dėmesys bus teikiamas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, inovacijoms palankios aplinkos stiprinimui. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) sumuoja, kad iki šiol ES lėšų į skaitmeninimo projektus yra investuota 170 mln. Eur, žaliosios (žiedinės) ekonomikos projektus pasiekusios ES investicijos sudaro 126 mln. Eur. O didžiausia pagalba nuo 2004 m. yra skirta energetikos ir verslo sritims.

Rodoma:

Artėjant gegužės 1-ajai, kai bus minima Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena, LVPA fiksuoja, kad nuo 2004-ųjų iki dabar bendradarbiaujant su verslo, mokslo ir valstybinėmis institucijomis baigta ir šiuo metu įgyvendinama 7313 ES investicinių projektų bendrai sudėjus. Šių projektų sutarčių tarp LVPA ir partnerių vertė siekia beveik 5,5 mlrd. Eur, o projektams skirtas ES fondų finansavimas sudaro 3 mlrd. Eur, savo ruožtu projektų vykdytojai yra investavę 2,4 mlrd. Eur nuosavų lėšų.

ES investicijų atžvilgiu daugiausiai lėšų yra skirta energetikos srities projektams, t.y. 1,2 mlrd. Eur. Didžiausią investicijų biudžetą turėjusios priemonės – „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygmeniu“, kurios tikslas buvo mažinti pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas. Pagal šią priemonę 304 projektams skirta 212 mln. Eur ES lėšų ir „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“, kuria siekta sumažinti šilumos perdavimo nuostolius tinkluose ir padidinti šilumos perdavimo patikimumą vartotojams. Atitinkamai 144 projektams buvo skirta 103 mln. Eur. Tuo metu įgyvendinamų projektų atžvilgiu skaitlingiausia kryptis yra verslo, pagal ją per 17 metų įgyvendinta ir šiuo metu įgyvendinama virš 4 tūkst. projektų, kuriems skirta 851 mln. Eur ES lėšų. Didžiausios verslo krypties priemonės (pagal ES investicijų dydį) į įmonių darbo našumo, eksporto didinimą ar naujų produktų gamybą nukreipta priemonė „Lyderis LT“, į skaitmeninimą orientuota „Pramonės skaitmeninimas LT“ ir žaliuosius sprendimus gamyboje diegti skatinanti priemonė „Eco-inovacijos LT+“.

LVPA direktoriaus Aurimo Želvio teigimu, Europos Sąjungos investicijos telkiamos kertinėse šalies ekonomikos augimą skatinančiose kryptyse. LVPA, ES investicijų sistemoje dirbančios agentūros, vienas iš pagrindinių tikslų yra pamatyti verslo, mokslo, valstybinių institucijų projektus, kuriems ES lėšos leistų pasiekti žymų ir tvarų augimą, kurtų pridėtinę vertę, padėtų užtikrinti konkurencingumą.

„Tai, kad Lietuva toliau siekia skaitmeninės ir žaliosios transformacijos proveržio leido mums pasitikrinti, jog iki šiol ėjome teisingu keliu skatindami investicijas į šias kryptis. Pozityviai žvelgiame į tai, kad skaitmeninimui, žaliajai ekonomikai bus teikiamas dar didesnis dėmesys, nes matome padėtus pagrindus ir jaučiame verslo įsitraukimą, domėjimąsi ES investicijomis. Savo ruožtu siekiame dar efektyvesnio bendradarbiavimo ir su regionuose veikiančiais verslais, kad vykstanti transformacija apjungtų kuo didesnę šalies dalį“, – akcentuoja LVPA direktorius Aurimas Želvys.

Atitinkamai į veiklos procesų skaitmeninimą orientuotus projektus iki šiol pasiekė beveik 170 mln. Eur ES lėšų, o žaliosios (žiedinės) ekonomikos – 126 mln. Eur. Tarp svarbiausių krypčių, kuriai skiriamos ES investicijos, yra inovacijų kūrimą skatinanti mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (MTEP), į ją investuota virš 666 mln. Eur ES lėšų.

Tarp daugiausiai ES investicijų nuo 2004 m. sulaukusių apskričių rikiuojasi Vilniaus, skirtas finansavimas sudaro 1,2 mlrd. Eur, Kauno – 633 mln. Eur, Klaipėdos – 295 mln. Eur, Šiaulių – 223 mln. Eur, Panevėžio –  213 mln. Eur.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Gruodis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
29 30
1
3
4
5
6
7
8
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02