BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Lietuvių kalba apvertė vokiečio gyvenimą: įsimylėjo lietuvę, mūsų kalbos moko kitus

2021 m. liepos 21 d. / Europos socialinio fondo agentūra

„Visiškas atsitiktinumas“ – taip į klausimą, kaip jo gyvenime atsirado lietuvių kalba, sako vokietis Frederikas Heinrichas Bissingeris. Jokių ryšių su Lietuva neturėjęs vaikinas prieš kelerius metus atvyko studijuoti į Kauną ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, bet tikrai netikėjo, kad ji taip stipriai paveiks visą jo gyvenimą: ir profesinį, ir asmeninį.„Visiškas atsitiktinumas“ – taip į klausimą, kaip jo gyvenime atsirado lietuvių kalba, sako vokietis Frederikas Heinrichas Bissingeris. Jokių ryšių su Lietuva neturėjęs vaikinas prieš kelerius metus atvyko studijuoti į Kauną ir pradėjo mokytis lietuvių kalbos, bet tikrai netikėjo, kad ji taip stipriai paveiks visą jo gyvenimą: ir profesinį, ir asmeninį.

Rodoma:

Lietuvių kalba ir jos išlaikymas užsienyje – Frederiko disertacijos tema. Be to, šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenantis vyras veda lietuvių kalbos kursus pradedantiesiems. Lietuviškai jis galėtų bendrauti ir po studijų bei darbo, nes jo draugė – lietuvė. Tiesa, su mylimąja Frederikas vis dėlto dažniau bendrauja anglų kalba.

„Tačiau pakalbėti lietuviškai progų turiu daug: darbo reikalais kalbuosi su kolegomis, o kitomis temomis – su bičiuliais. Kaip su partnere pajuokaujame, Švedijoje turiu net daugiau lietuvių draugų nei ji“, – 15min sakė jaunas vyras.

Lietuviškai išmoko dėl būtinybės susikalbėti

„Kaunas yra mano miestas“, – prisipažįsta Frederikas, sužinojęs, iš kurio Lietuvos miesto jam skambina žurnalistė. Būtent į jį vaikinas atvyko prieš kelerius metus, kai studijuodamas lingvistiką viename iš Vokietijos universitetų, sulaukė pasiūlymo pasimokyti Lietuvoje. Jis neslėpė, kad važiavo nelabai žinodamas, kur pateks, tačiau vylėsi, jog susikalbėti pavyks anglų kalba. Deja, vos atvykęs suprato, jog klydo.

„Norėdamas susikalbėti parduotuvėse, su autobusų, taksi vairuotojais ir pradėjau mokytis lietuvių kalbos“, – apie pradžią pasakojo pašnekovas.

Praleidęs vieną semestrą Lietuvoje, tęsti mokslų jis grįžo į Vokietiją, kur nusprendė toliau gilintis į lietuvių kalbą.

„Mano studijų programoje buvo numatyta, kad turiu pasirinkti papildomą kalbą. Tad aš apsisprendžiau, kad tai bus lietuvių. Viena iš priežasčių, kodėl taip padariau, jau žinojau, jog trečią semestrą būsiu Švedijoje, Stokholme, kur studijuosiu Baltų katedroje ir man reikės ne tik švedų kalbos, bet ir kurios nors iš baltų kalbų. Pamaniau, kad, jei jau pradėjau mokytis lietuviškai, nedarysiu pertraukos ir toliau tęsiu lietuvių kalbos studijas“, – prisiminė pašnekovas. Taip jo gyvenime lietuvių kalbos atsirado dar daugiau.

Mylimoji – emigrantė iš Lietuvos

Likimas mėgsta netikėtus vingius. Jų jauno vokiečio gyvenime tikrai netrūko. Švedija Frederikui dovanojo ne tik daugiau žinių apie lietuvių kalbą, bet ir meilę. Būtent Stokholme jis susipažino su lietuvaite ir ją įsimylėjo.

„Atsiradus mano partnerei, atsirado ir kitokia motyvacija mokytis lietuvių kalbos“, – juokėsi pašnekovas. Tačiau surimtėjęs pridūrė, jog namuose turbūt rečiausiai kalba lietuviškai.

„Pradžioje, kai lietuvių kalba bendravau dar netvirtai, mano draugei būtų tekę mane nuolat taisyti. Todėl abu nusprendėme, jog bus paprasčiau tarpusavyje bendrauti angliškai. Taip ir nutiko. Tačiau, kai esame su draugais lietuviais, tuomet visi kalbame lietuviškai“, – sakė Frederikas.

Neprarasti lietuvių kalbos įgūdžių gyvenant Stokholme jam padėjo lietuvių kalbos kursai, kuriuos sąžiningai lankė. Frederikas neslėpė, kad jam buvo svarbu ne tik lietuviškai susikalbėti, bet ir išmokti taisyklingai kalbėti, rašyti bei skaityti.

Daugelis užsieniečių tvirtina, kad įvaldyti lietuvių kalbą sudėtinga – ypač sunkiai „įkandama“ gramatika. Tačiau vokiečių, anglų, švedų, lietuvių, norvegų ir prancūzų kalbas mokantis Frederikas pabrėžė, jog viskas įmanoma, jei to nori ir įdedi darbo. Dabar Frederiko lietuvių kalbos žinios įvertintos C1 lygiu. Vadinasi, šią kalbą (tiek gramatiką, tiek kalbėti) jis moka gerai.

Lietuvių kalbos moko kitus užsieniečius

Sėkmingai baigęs magistrantūros studijas, pašnekovas sulaukė pasiūlymo stoti į doktorantūrą Stokholmo universiteto Baltų kalbų katedroje ir gilintis į vieną iš baltų kalbų. Ir šį kartą jam nekilo abejonių, ką rinktis – latvių ar lietuvių kalbą. „Tęsiau, ką pradėjau“, – užtikrino doktorantas.

Šiuo metu jis yra paskutiniame doktorantūros studijų etape – 2021 m. rudenį ketina gintis disertaciją, kurioje tyrinėja lietuvių kalbos išsaugojimą užsienyje. Jis taip pat dirba lietuvių kalbos dėstytoju: sukūrė nuotolinius kursus pradedantiesiems Stokholmo universitete. Kursai populiarūs: juos kiekvieną semestrą lanko maždaug po 30 studentų.

„Mano vadovas pasiūlė paruošti ir dėstyti nuotolinius lietuvių kalbos kursus. Kartu su praktikante iš Lietuvos sukūrėme modulius. Kursai populiarūs: pirmame kurse 20–30 studentų mokosi kiekvieną semestrą, o antrame – 5–10 studentų (palyginimui, nenuotoliniuose kursuose mokosi 1–10 studentų).

Lankyti kursus gali visi, kas turi teisę studijuoti universitetuose Švedijoje ir gana gerai moka anglų kalbą. Mano studentai – įvairūs žmonės: vieni studijuoja pilną studijų programą, kiti turi lietuvį partnerį ar partnerę. Yra senjorų, lingvistikos studentų, švedų, kurie studijuoja mediciną Lietuvoje, bet neturi laiko ten gyvai lankyti lietuvių kalbos kursų. Kalbant apie kursų lankytojų tautybes – tai švedai, vokiečiai, amerikiečiai, kanadiečiai, suomiai, estai, latviai, rusai, ukrainiečiai, britai“, – pasakojo nuotolinius lietuvių kalbos kursus vedantis vyras.

Ne kartą tobulinosi Lietuvoje

Mokslai ir darbas Stokholmo universiteto Baltų katedroje jam atvėrė daug galimybių tobulėti – tai Frederikui labai svarbu. Pasak pašnekovo, labai daug motyvacijos tęsti studijas, taip pat įkvėpimo ir idėjų naujiems projektams jis gavo 2017 m. sudalyvavęs vasaros kultūros kursuose ir edukacinėje stovykloje, kuri Lietuvoje vyko 2019-aisiais.

Mūsų šalyje jis taip pat turėjo galimybę atlikti praktiką, dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose, dėstyti sociolingvistikos metodikos kursus bei pristatyti savo disertacijos projekto dalis. Paskutinį kartą Lietuvoje Frederikas viešėjo 2020 m. sausį, prieš pat pasaulį pakeitusią pandemiją. Tuomet Vilniaus universitete jis dalyvavo dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuose, kaip pats sakė, pagilino savo žinias ir apie lietuvių kultūrą, istoriją bei literatūrą.

„Dėl visų šių dalykų aš užaugau kaip dėstytojas“, – neslėpė Stokholme gyvenantis ir dirbantis vokietis.

Nors šiuo metu lietuvių kalbos ir Lietuvos jo gyvenime be galo daug, prakalbus apie ateitį po doktorantūros studijų, Frederikas nebuvo visiškai tikras, ką jis veiks.

„Viskas priklausys nuo situacijos ir pasiūlymų“, – teigė doktorantūros studijas baigiantis vyras. Todėl tikrai gali būti, jog lietuviškai kalbėti galės ne tik su bičiuliais lietuviais, bet ir dirbdamas kaip dėstytojas bei mokslininkas.

Frederikas dalyvavo ESF finansuojamame projekte „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Projektą įgyvendina Vilniaus universitetas.

 

Asmeninė nuotr.

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Rugpjūtis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
26 27 28 29 30 31
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04 05