Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika

Naujienos

Tik devynis kartus pamatavus

2019 m. spalio 9 d. / UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
Rodoma:

Bankams vis stipriau veržiant diržus ant paskolų portfelių, imamasi dažniau dairytis alternatyvaus finansavimo. Lietuvoje tokių alternatyvų daugėja, tačiau jų galimybės dar neišplėtotos. Žvalgybos privačios skolos sektoriuje imasi valstybė – įvertinusi riziką, ji galėtų suteikti garantijas ne tik už kredito įstaigų išduodamas paskolas, bet ir už paskolas, kurias gali suteikti alternatyvūs finansuotojai, paskolų fondai.

Verslas, susiduriantis su didėjančiu bankų nenoru skolinti, pinigų ieško pas privačius investuotojus, pavyzdžiui, siūlydamas jiems įsigyti įmonės obligacijų. Tačiau bėda, kad Lietuvoje dar yra palyginti nedaug tokių investuotojų į privačią skolą – tiek pavienių, tiek veikiančių kaip specializuoti investicijų fondai. VŽ jau rašė, kad Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) užsakė tyrimą, kuriame, be įvairių kitų temų, turėtų išryškėti ir privačios skolos bei alternatyvaus finansavimo rinkų analizė ir valstybės dalyvavimo jose poreikis. Tyrimo išvadas tikimasi turėti dar šiais metais. Bus aiškinamasi, kiek valstybei reikia skatinti ir ar iš viso reikia tai skatinti. Jau dabar tikimasi, kad iš valstybės institucijų vienu ar kitu būdu dalyvauti privačios skolos ir alternatyvaus finansavimo rinkoje logiškiausia būtų EIM pavaldžiai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Tik dar neaišku kaip – ar tiesiogiai investuojant į įmonių obligacijas, ar teikiant finansinę pagalbą įmonėms, sumaniusioms skolintis tokiu būdu (pavyzdžiui, palūkanų kompensavimas). Ekspertai siūlo apsvarstyti ir galimybę valstybei prisiimti dalinę tokių obligacijas leidžiančių įmonių riziką. Žinoma, rizika turėtų būti gerai pamatuota.

2019 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja Valstybės skolos įstatymo redakcija, pagal kurią yra numatyta, kad valstybės garantuojamų garantijų institucijos (tarp jų ir „Invega“) galės išplėsti teikiamų garantijų spektrą. Atsiveria galimybė garantuoti ne tik už kredito įstaigų išduodamas paskolas, bet ir už paskolas, išduodamas alternatyvių finansuotojų, paskolų fondų. „Kitas labai reikšmingas pokytis – atsiveria galimybė suteikti garantijas ir investuotojams, įsigyjantiems įmonių obligacijų. Tai išties gera žinia verslui ir skolos vertybinių popierių rinkai, nes šios naujovės smarkiai prisidės plėtojant alternatyvius verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, finansavimo šaltinius“, – aiškina Kęstutis Motiejūnas, „Invegos“ vadovas. Pasak jo, siūlomos ir įstatymo pataisos: kad visi potencialūs investuotojai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – galėtų gauti garantijas ir taip būtų skatinami įsigyti verslo subjektų obligacijų. Finansuotojai tuomet galėtų drąsiau skolinti ar finansuoti verslo projektus ir taip paskatinti Lietuvos ekonomiką – dabar nemenka dalis įmonių ir gyventojų lėšų bergždžiai guli bankuose kaip indėliai.

Galbūt kai kam kiltų klausimas – o kam gi valstybei reikia kišti savo trigrašį į privatų verslą? Tačiau jei turėtume stiprią alternatyvaus finansavimosi rinką, iš to laimėtų ne tik verslas, bet ir valstybė, visi piliečiai, nes verslui būtų užtikrintas priėjimas prie reikiamo finansavimosi. O tai reiškia investicijas į gamyklas, įrangą, naujų darbo vietų kūrimą ir esamų išlaikymą. Niekas netvirtina, kad, privačios skolos rinkai suvešėjus, valstybei reiktų ir toliau joje dalyvauti. Tačiau jos dalyvavimas dabar duotų stiprų postūmį tokiai rinkai vystytis. „Atsiminkime, kaip praėjusi krizė smulkiam ir vidutiniam verslui buvo sukėlusi rimtų problemų, nes bankai tiesiog nustojo skolinti. Pagrindiniai bankai iš Skandinavijos tiesiog nuleido įsaką mažinti skolinimą verslui, kol žiema praeis. Kvailiausia, kad pinigų indėliuose buvo, su pačiomis įmonėmis buvo viskas gerai, o centrinis bankas negalėjo tiesiog imti ir priversti bankų skolinti. Turint stiprią nebankinę rinką, viskas išsispręstų paprasčiau“, – VŽ sako dr. Lukas Macijauskas, Europos sutelktinio finansavimo fondą valdančios įmonės „Synergy Finance“ fondų valdytojas.

VŽ nuomone, privačios skolos rinkos paskatinimas galėtų ne tik tapti atsvara bankiniam finansavimui, bet ir pakelti bankų ūpą skolinti verslui – jie pamatytų, kad nebėra tie vieninteliai, kurie gali pasiūlyti pinigų. Be to, turint stiprią nebankinę rinką, paprasčiau išsispręstų ir krizės. Į privačią skolą investuojančių fondų atstovai tikina, kad sveikintų valstybės atėjimą į rinką, jei tik tai sumažintų investavimo į verslo skolą riziką.

VŽ informacija.

Artimiausi renginiai