Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti RSS

Naujienos

Vaikų fizinės traumos neretai pasibaigia psichologinėmis

2019 m. balandžio 1 d. / Centrinė projektų valdymo agentūra

Po patirto kojos ar rankos lūžio ir priversti laikytis „lovos režimo“ labiausiai išgyvena vaikai, neturėdami kur išlieti energijos.  Pasak Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuoto edukacinio projekto „Pažadas sveikatai“ lektorių, sporto medicinos gydytojo Gedimino Tankevičiaus, tiek profesionalius sportininkus, tiek pradedančiuosius fizinės traumos dažniausiai ištinka dėl neatsargumo.

 

Rodoma:

Traumų priežastys

„Traumos aukų nesirenka, jos gali ištikti tiek pradedančiuosius, tiek profesionalius sportininkus. Kartais traumos net nebūna susijusios su sportu ir susižeisti galima tiesiog buityje. Vieni susižeisti gali dėl nerangumo ar neatsargaus elgesio, pavyzdžiui, ant slidaus kelio, slidinėjant, kiti dėl nepakankamo fizinio pasiruošimo arba pasirinkus per didelį fizinį krūvį, kas vaikams ir paaugliams ypač būdinga“, – pabrėžia sporto medikas.

Dažniausios traumos, nutinkančios tiek sportuojantiems, tiek mėgėjams, pasak gydytojo, tai – nugaros, kelių, pečių, čiurnos skausmai. Gydytojas išskiria ir sunkiausias traumas, kurios reikalauja ilgiausio gydymo ar netgi operacijos, tai – Achilo sausgyslės ar kelio raiščių plyšimas.

„Traumos priklauso nuo sporto rūšies, pavyzdžiui, žaidžiantys krepšinį vaikai dažniausiai patiria kojų, pirštų ar plaštakų traumas, o žaidžiantys futbolą – kelio sąnarių ar kirkšnies, taip pat šlaunų raumenų traumas. Neretai traumos neaplenkia ir tų, kurie prieš sportą neatlieka apšilimo, tempimo pratimų. Tikimybė susitraumuoti ypač išauga retai sportuojantiems vaikams. Šiandien vaikai vis daugiau laiko praleidžia pasyviai – prie kompiuterio ar telefono, todėl svarbu pradėjus judėti nepersitempti, saugoti nugarą, teisingai atlikti įvairius judesius, geriausia – su trenerių priežiūra“, – pataria gydytojas.

Pirmoji pagalba patyrus traumą

Pasak gydytojo G. Tankevičiaus, susižeidus bet kurią kūno vietą, svarbiausia, kuo skubiau ją atšaldyti.

„Jeigu sužeistą vietą skauda, ima tinti, reikia ją šaldyti kompresais, kitą dieną jau galima tepti ir tepalais. Šaltis siaurina kraujagysles, kurios po traumos dažniausiai išsiplečia dėl to ir ima tinti koją ar ranką. Jeigu trauma rimtesnė, reiktų sutraumuotos kūno dalies nejudinti, išgerti vaistų nuo skausmo ir kreiptis į gydytojus traumatologus. Jeigu vaikas patiria galvos traumą, praranda sąmonę, reiktų kuo skubiau jį gabenti į ligoninę“, – apibendrina gydytojas.

Anot jo, norint išvengti traumų, reiktų didinti fizinį pajėgumą palaipsniui, atkreipti dėmesį į asmeninius gebėjimus ir nesistengti į kažką lygiuotis, visuomet padaryti apšilimą prieš treniruotę. Rečiau sportuojantiems vaikams, pasak sporto medicinos gydytojo, geriausia būtų sportuoti pagal individualią programą arba su trenerio priežiūra.

Nuo fizinių iki psichologinių traumų

Ne tik patyčios, tėvų ar bendraamžių spaudimas, stresas mokykloje, bet ir po aktyvios fizinės veiklos patirta trauma, pasak vaikų ir paauglių psichiatrijos gydytojos rezidentės G.  Traidaraitės, yra psichologinės traumos, kurias patiria vaikai ir paaugliai. Jeigu trauma rimta, vaikas gali pulti į depresiją, nes tuomet dažniausiai reikia riboti ar netgi visai atsisakyti savo pomėgių.

„Dažniausiai dėl kokios nors patirtos fizinės traumos kažkurį laiką negalime judėti taip pat aktyviai kaip anksčiau kol išgysime, o vaikus ir paauglius tai ypač paveikia, gali sutrikti vaiko elgesys, o išgijus būna sunku grįžti prie įprasto ritmo, sunku adaptuotis mokykloje ar namuose“, – sako vaikų psichiatrijos gydytoja rezidentė.

Psichologinė trauma – tai bet koks veiksnys, darantis neigiamą įtaką vaiko psichinei sveikatai. Kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinės problemos – raidos krizės, nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis, todėl ir psichologinių traumų įtaka gali būti skirtinga.

Anot G. Traidaraitės, kad vaikai mažiau iškentėtų dėl „lovos režimo“ reiktų skatinti juos atlikti bent minimalią mankštą, pasiūlyti kartu pasivaikščioti gryname ore. Apskritai, pasak jos, tai proga galbūt atrasti kitus pomėgius ir užsiėmimus.

Apie projektą

Edukacinis projektas „Pažadas sveikatai“, kurį inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), vyko didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Vaikams patraukliomis ir įdomiomis formomis – interaktyviose paskaitose ir kūrybinėse dirbtuvėlėse – medikai ir Lietuvoje žymūs žmonės dalijosi savo patirtimis, diskutavo apie sveikatos problemas bei skatino vaikus savo sveikata rūpintis kasdien. Iš viso surengta 31 interaktyvi paskaita, kūrybinės animacinių filmukų dirbtuvėlės ir baigiamieji renginiai Kaune bei Druskininkuose.

Ligoninėms, kuriose įgyvendintas edukacinis projektas „Pažadas sveikatai“, skirtos ES investicijos, siekiant pagerinti vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugas. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

„Pažadas sveikatai“ tęsiamas www.facebook.com/pazadassveikatai

 

Raktažodžiai: vaikai pažadas sveikatai

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai