BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Sukurti produktai

865 Viso įrašų
iki
Rodyti viską
Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Lietuvoje lygiagrečiai vyksta keletas reikšmingų švietimo sisteminių pokyčių: atnaujinamas bendrojo ugdymo programų turinys, stiprinant įtrauktį siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui mokytis artimiausioje ugdymo įstaigoje; numatoma

įgyvendinti ilgalaikę pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, kuria ketinama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje; planuojama stiprinti mokyklų

tinklą, kad būtų užtikrintos lygiavertės mokymosi sąlygos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Reikšmingos šių sisteminių pokyčių įgyvendinimo sėkmės sąlygos – sutelkta bendra savivaldybės švietimo bendruomenės (vietos politikų, švietimo administratorių, švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų) veikla, susitariant ir kolegialiai priimant

sprendimus, orientuotus į kiekvieno vaiko kokybiško ugdymo poreikius, ir mokytojų profesinė ūgtis. Galimybę ją užtikrinti suteiks investicijos į švietimo bendruomenės profesinį kapitalą.

Profesinis kapitalas (Hargreaves ir Fullan, 2019) – tai pasitikėjimu grįstų ir į bendrą tikslą orientuotų švietimo profesionalų tarpusavio santykių plėtojimas, bendradarbiavimas, prisiimant pokyčių riziką, ir kolegialus mokymasis juos valdant.

Stiprinti profesinį kapitalą Lietuvoje pirmą kartą bandyta vykdant nacionalinį projektą „Lyderių laikas 3“. Jį įgyvendinant sukurtos ir išbandytos paramos savivaldybės švietimo bendruomenei veiklos, kurių integralumas padeda ne tik plėtoti

mokyklų vadovų ir pedagogų lyderystę, įgyti naujų žinių ir kompetencijų, bet ir veikiant su komanda sukurti ir įgyvendinti sisteminį savivaldybių švietimo pokyčių projektą, orientuotą į mokinių mokymosi pažangos didinimą. Vykdant projektą iš

viso sukurti ir įgyvendinti 45 savivaldybių sisteminių švietimo pokyčių projektai.

Siekiant sisteminės švietimo kaitos, tęstina pasiteisinusi savivaldybių švietimo pokyčių įgyvendinimo praktika; norint juos sėkmingai įdiegti, reikia kolegialiai priimti sprendimus vietos savivaldos lygmeniu ir užtikrinti profesionalų nuolat besimokančios švietimo bendruomenės darbą, jai teikiant įvairiapusę nacionalinio lygmens paramą.

Pagrindiniai švietimo problemos analizės „Kaip įgalinti savivaldybes įgyvendinti sisteminius švietimo pokyčius?“ klausimai:

Su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės, įgyvendindamos švietimo politikos tikslus?

Kaip projektas „Lyderių laikas“ sutelkė savivaldybes sisteminiams pokyčiams įgyvendinti?

Kokios savivaldybių patirtys gali prisidėti prie sisteminių švietimo pokyčių?

Kokie rezultatai pasiekti, tobulinant profesinį kapitalą?

Kaip projekto „Lyderių laikas 3“ rezultatai galėtų būti pritaikomi ateityje, įgyvendinant sisteminius švietimo pokyčius?

Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Autoriai: Milda Damkuvienė. Sigitas Balčiūnas, Jūratė Valuckienė, Evandželina Petukienė (Vilniaus universitetas), Eglė Pranckūnienė (VšĮ Mokyklų tobulinimo centras)

Recenzentai: Doc. dr. Vita Juknevičienė (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Berita Simonaitienė (Kauno Technologijos universitetas)

Dr. Julija Melnikova (Klaipėdos universitetas)

LEIDINYS PROJEKTO „ LYDERIŲ LAIKAS 3“  KONTEKSTE

Trečiasis projekto „Lyderių laiko“ etapas („Lyderių laikas 3“) – tai mokyklų veiklos kontekstas ir kartu veiksnys, inicijavęs savivaldybių mokyklose dinamišką lyderystės ir profesinio augimo kelionę, kurios tematinis laukas ir konceptualus veikimo pagrindas –  profesinis kapitalas. Hargreaves ir Fullan (2012) profesinio kapitalo konstruktas pripažįstamas kaip ugdymo kokybės tobulinimo pagrindas, sujungiantis individualių švietimo praktikų profesionalumą ir kolektyvinę švietimo bendruomenės atsakomybę už profesinį augimą visos sistemos lygiu (Pranckūnienė, 2018).

Profesinio kapitalo vystymo kompleksinių adaptyvių sistemų perspektyvoje analizė inicijuota  projekto „Lyderių laikas“ veiklų kompleksiškumo. Projektas, kaip ilgiausiai trukęs  ir vienas sudėtingiausių projektų Lietuvos švietimo istorijoje, pasižymėjo kompleksiškiems projektams būdingomis savybėmis: projekto detalių / sudedamųjų komponentų gausa, dideliu dalyvių (agentų) skaičiumi, jų tarpusavio sąveikų įvairove, projekto veiklų ir jų rezultatų priežastinių ryšių neapibrėžtumu, savita sistemų kaitos dinamika, ribotu galėjimu iš anksto įvertinti konkrečių veiklų tinkamumą ir prognozuoti konkrečius rezultatus.

Leidinyje analizuojamas Lietuvos mokyklų, kaip pagrindinių švietimo sistemos dalyvių, lyderystės ir profesinio kapitalo vystymas. Remiantis kompleksiškumo teorija mokykla traktuojama kaip kompleksinė adaptyvi sistema, o profesinis kapitalas kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumas, kurio augimas turi įtakos mokyklos, sėkmingai kokybinei kaitai ir prisitaikymui prie dinamiškų aplinkos pokyčių taip, kad gerėtų mokinių mokymasis.

LEIDINIO MOKSLINIS NAUJUMAS

Profesinis kapitalas kaip trijų profesionalumo komponentų sinergija dažniausiai tyrinėjama mokytojų profesinio rengimo / tobulinimosi kontekste (pvz., kaip socialinis mobilumas vysto profesinį kapitalą  (Major ir Weiner, 2021) arba, kaip vertinant mokytojų kompetenciją siekti konkrečių ugdymo tikslų (pvz., koks profesinio kapitalo vaidmuo gerinant mokinių matematinius gebėjimus (Callingham ir kt., 2015), diegiant IKT grįstas mokymo inovacijas (Liu ir kt., 2020)). Profesinis kapitalas dažnai analizuojamas pasitikėjimo vystymo (Nolan ir Molla, 2017), lyderystės (Osmond-Johnson, 2017) kontekstuose, taip pat tyrinėjant mokytojų bendradarbiavimo tinklus, komandiškumą ir veikimą profesinėse bendruomenėse (Chapman ir kt., 2016; Brown ir kt., 2020; Mac ir Albertsen, 2020).

Švietimo sistemą ir joje veikiančių organizacijų elgseną analizuoti remiantis kompleksiškumo mokslo teorija skatina ir vis labiau plintantis požiūris į švietimą, kaip į pasidalytą mokymosi veiksmą (angl. a shared learning action), pripažinimas, kad švietimo sistema yra viena iš kompleksiškiausių sistemų, neišvengiamai esanti nuolatinėje sąveikoje su kitų sistemų (kultūros, socialinės, sveikatos, infrastruktūros, ekonomikos ir kt.) elementais, o šių sistemų dalyvių įvairialypių ir įvairiakrypčių sąveikų tvarka nėra aiškiai apibrėžta ir iš anksto numatyta (Lemke ir Sabelli, 2008) ir ne visuomet nuspėjamu būdu susiliejanti kompleksinėje visumoje (Jappinen, 2014). Taigi, norint suprasti ir analizuoti kompleksines sistemas (ypač jų kaitą), yra reikalingas platesnis matymas, į iššūkį ar kaitos situaciją žvelgiant ir įvertinant ne tik vidines, bet ir išorines sąsajas, tinklines jungtis ir kitus besikeičiančius veiksnius, bet ir suvokiant visą sudėtingos sistemos vaizdą, analizuojant jo dinamiką. Apie poreikį analizuoti švietimo sistemą kaip kompleksinę adaptyvią sistemą kalba Ghaffarzadegan ir kt. (2017), Jacobson ir kt. (2019), teigdami, kad kompleksiškumo perspektyvos taikymas švietimo sistemos tyrimuose yra gana ankstyvoje stadijoje, nors tokių iniciatyvų yra.

Savo darbuose švietimo, kaip kompleksinės sistemos, konceptualias nuostatas tyrinėjo Lemke and Sabelli (2008), Jacobson (2015), Jacobson ir kt. (2019), Mason (2016). Mokyklą, kaip kompleksinę adaptyvią sistemą, taikydami strateginio valdymo perspektyvą – Fidan ir Balci (2017). Bendradarbiaujančios lyderystės (angl. collaborative leadership) fenomeną švietimo institucijose pasitelkdami kompleksiškumo teoriją analizavo Jappinen (2014), sveikatinimo programų diegimo mokyklose iššūkius – Keshavarz ir kt. (2010). Yra ir mokyklos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, elgsenos modeliavimo tyrimų (pvz., Mital ir kt., 2014), konkrečių pokyčių, vykusių mokyklose, atvejų analizių (pvz., Kershner ir McQuillan, 2016). Lietuvoje organizacijų valdymo problematiką neapibrėžtumų aplinkoje analizavo Jucevičius ir kt., 2017, saviorganizacija grindžiamų industrinių sistemų formavimąsi – Grumadaitė (2018), kompleksiškumo teoriją keliant pokyčių švietimo sistemoje sistemiškumo ir tvarumo klausimus taiko Valackienė ir Želnienė (2018), Pilkauskas (2017, 2018) kompleksiškumo teorija remiasi analizuodamas šiuolaikinius karinius konfliktus.

Monografijoje pristatomų teorinių ir empirinių studijų objektas yra profesinio kapitalo kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo vystymas įgyvendinat projektą  „lyderių laikas 3“. Tyrimu siekiama atskleisti profesinio kapitalo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo, struktūrą ir dinamiką.

Tyrimo teorinės nuostatos

Siekiant suprasti, kaip vyksta pokyčiai, kaip plėtojasi organizacijų, kaip sistemų, pajėgumai, kokiais principais ir kokia mąstysena turėtume vadovautis, norint paaiškinti organizacijų kaitos procesus (Koopmans, 2017 arba  2020) projekto „Lyderių laikas 3“ inicijuotos profesinio kapitalo transformacijos analizuojamos per kompleksiškumo teorijos prizmę. 

Profesinis kapitalas traktuojamas kaip kompleksinės adaptyvios sistemos profesinis pajėgumas. Pagal Jacobs ir Grant (1999) ir Eisinger (2002), organizaciniai pajėgumai reiškia stiprius ir veikti įgalintus profesionalus ir organizacijos gebėjimą mobilizuoti reikiamus vidinius ir išorinius išteklius priimant  duomenimis grįstus strateginius sprendimus bei nuolatinius vertinimo ir grįžtamojo ryšio mechanizmus (Jacobs ir Grant, 1999), kurie „padeda ir leidžia organizacijai vykdyti savo misiją“ (Eisinger, 2002, p. 117). Profesinis kapitalas, kaip tarpusavyje susijusių žmogiškojo, socialinio ir sprendimų priėmimo dimensijų sinergija (Hargreaves ir Fullan 2019), yra laikomas unikalių (kiekvienai organizacijai savitų) charakteristikų visuma, kurios vystymasis rodo organizacijos gebėjimą transformuotis proaktyviai veikiant nuolat kintančioje situacijoje. Profesinis kapitalas nėra pats sau savaime galutinis rezultatas. Profesinio kapitalo vystymasis, jo augimas yra laikomas inovatyvaus mąstymo ir veikimo šaltiniu, reikalingu sistemos mokymuisi, kokybinei kaitai ir prisitaikymui siekiant geresnio mokinių mokymosi.

Lyderystė – kompleksinės adaptyvios sistemos gyvybinė jėga, iškylanti daugialypių ir įvairiakrypčių sąveikų metu, pasireiškianti kaip neformalių ir formalių galių ir įtakų dinamika, skatinanti organizacijos profesinio pajėgumo kaip organizacijos adaptyvumo potencialo vystymąsi, generuojanti naujo radimąsi organizacijose (Lichtenstein ir kt., 2006, Uhl-Bien ir kt., 2007).

„Lyderių laiko“ trečiasis etapas (projektas „Lyderių laikas 3“, įgyvendintas 2017 – 2020 m.) taip pat traktuojamas kaip iš dalies savaranki kompleksinė adaptyvi sistema, t. y., daugiakomponentė agentų, jų tarpusavio sąveikų ir sąveikų su kitų sistemų elementais sistema, judinanti švietimo bendruomenes (mokyklas ir savivaldos švietimo sistemas) iš pusiausvyros būsenos per įvairialypes lyderystę, asmeninį ir bendruomeninį profesinį augimą vystančias veikimo patirtis. Projekto „Lyderių laikas 3“ veikimo laukas – savivaldybė kaip integralus švietimo įstaigų tinklas, turintis specifinį socialinį, kultūrinį, ekonominį kontekstą ir unikalų potencialą švietimo bendruomenės profesionalumui plėtoti.

Projekto „Lyderių laikas 3“ metu kiekvienoje iš 45 projekte dalyvaujančių Lietuvos savivaldybių rengtas ir įgyvendintas savitas pokyčio projektas, kurio idėjinis pagrindas – organizacijos profesinio kapitalo vystymas (Hargreaves ir Fullan 2019), orientuojantis į glaudesnį sisteminį bendradarbiavimą, švietimo sistemos dalyvių lyderystės stiprinimą, padedantį siekti geresnių mokymosi ir ugdymosi rezultatų. Kiekvienas iš jų sprendė konkrečią, tik tai savivaldybei aktualią, sisteminę problemą, susijusią su mokinių mokymosi pasiekimų gerinimu, turėjo savitą atskaitos tašką ir pasiektų rezultatų mastą. Profesinio kapitalo vystymas lyderystės pagrindu yra bendras visų mokyklose įgyvendintų projektų vektorius.

LEIDINIO STRUKTŪRA

Pirmojoje dalyje pristatomas konceptualus tyrimo pagrindas – profesinio kapitalo kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo vystymo teorinė samprata, išskiriami mokyklos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos požymiai, pristatomas profesinio kapitalo kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo konceptas, analizuojama, kuo pasižymi lyderystė kompleksinėje adaptyvioje sistemoje. Skyrius baigiamas pristatant projektinės veiklos modelį, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos vystymosi veiksnį.

Antrojoje dalyje pateikiama projekto „Lyderių laikas“ konceptuali biografija, jo istorijos apmąstymas, aptariant projekto etapų ir įvykių seką, lyderystės vystymo trajektoriją, prisimenant kontekstą, paaiškinant projekto vystymo sprendimų prasmę, pristatant  projekto veiklų integralumą asmens ir organizacijos profesinei ūgčiai.

Trečiojoje dalyje pristatyta tyrimo metodologija, pateikiant teorines ir metodologines tyrimo nuostatas, mokyklos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, vystymosi loginę schemą, pristatant naudotus tyrimo instrumentus ir matavimo skales, aprašant tyrimo organizavimo eigą, tyrimo etikos principus, įvardijant taikytus duomenų analizės metodus.

Ketvirtojoje dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Analizuojama tyrimu nustatyta profesinio kapitalo struktūra ir raiška, vertinamas profesinio kapitalo, pokytis ir vadovų sprendimai vystant profesinį kapitalą, analizuojama, kaip projekto metu kitos lyderystė kaip profesinį kapitalą vystanti gyvybinė jėga ir koks projekto „Lyderių laikas 3“ poveikis mokyklai kaip kompleksinei adaptyviai sistemai.

Penktojoje dalyje pateiktos pagrindinės tyrimo išvados ir diskusija.

Leidinyje pateikiama santrauka anglų kalba, šaltinių sąrašas, priedai.

Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasVilniaus „Atžalyno“ mokykla-darželis

Projekto metu buvo sukurti ir patalpinti virtualioje ugdymo aplinkoje (toliau – VUA) 35 virtualių ugdymo priemonių komplektai ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymui pagal konkrečius gebėjimus nurodytus ugdymo programoje. Kitų mokyklų mokytojai gali kreiptis dėl prisijungimo ir naudojimosi VUA aplinka ir prisiregistravę naudotis joje esančiais funkcionalumais.

Produktas yra riboto naudojimo, nes virtualių ugdymo priemonių komplektai yra projekto metu sukurtos virtualios ugdymo aplinkos dalis ir gali būti naudojamos tik šioje aplinkoje, kurioje yra mokinių vertinimo, komunikavimo, interaktyvaus bendravimo ir kt. funkcionalumai, susiję su integraliu ugdymo procesu, asmens duomenimis ir pan.

Nuoroda į Virtualių pamokų platformą yra čia: https://idejulagaminas.lt/listing.php

Produkto aprašymai čia:

https://idejulagaminas.lt/utils/file-upload/server/php/files/biblioteka.pdf

https://idejulagaminas.lt/utils/file-upload/server/php/files/Virtualios%20pamokos.pdf

Sukūrimo data2021-12-06
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m. gamtos mokslų  olimpiadai.

Sukūrimo data2021-12-03
VykdytojasMarijampolės jaunimo organizacijų taryba “Apskritas stalas”

Sukurti 6 1-3 min. vaizdo įrašai, kurie jaunimui, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms ir jų atstovams patrauklia forma pristato 6  savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų dalyvavimą viešojo valdymo sprendimuose jaunimo viešosios politikos srityje

Sukurti 3 3-5 min. vaizdo įrašai, kurie jaunimui, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms ir jų atstovams patrauklia forma pristato 6 savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų dalyvavimą viešojo valdymo sprendimuose jaunimo viešosios politikos srityje.

Sukūrimo data2021-12-02
VykdytojasVšĮ „SOPA“

Gairės sukurtos siekiant padėti organizacijoms tapti atviresniais darbdaviais bei kurti pritaikytas darbo vietas žmonėms su negalia. Jose pristatomos iš tarptautinių partnerių perimtos ir Lietuvoje išbandytos inovatyvios priemonės ir praktiniai pavyzdžiai.

Sukūrimo data2021-12-02
VykdytojasVšĮ „SOPA“

Metodika sukurta siekiant padėti įdarbinimo specialistams efektyviau bendradarbiauti su įmonėmis ir organizacijomis kuriant darbo vietas žmonėms su negalia. Metodikoje pateikta medžiaga sukurta remiantis bendradarbiavimo patirtimi, išbandytais įdarbinimo metodais bei praktiniais pavyzdžiais.

Sukūrimo data2021-11-25
VykdytojasLietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti

Elektroniniame leidinyje pateikiama 2021 m. Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatų apžvalga,- su ankstesniais metais lyginamas stojančiųjų, priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičius, analizuojami stojančiųjų prioritetai ir pasirinkimai, aptarti priėmimai į žemės ūkio mokslų studijų krypčių, į ugdymo studijų krypčių, į socialinių mokslų, į verslo ir viešosios vadybos bei kt. studijų krypčių programas, apžvelgtos studijų ir populiariausių studijų programos. Elektroninis leidinys patalpintas interneto svetainėje www.lamabpo.lt.

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m.  vokiečių kalbos olimpiadai

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m.  anglų kalbos olimpiadai ir konkursui

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m.  rusų k. (gimtosios ir užsienio) olimpiadai.

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m.  mokinių geografijos olimpiadai.

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m.  etnokultūros olimpiadai.

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m.  mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadai.

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Sukurta 12-a audio klipų sveiko maisto pasirinkimo temomis.

Sukūrimo data2021-11-12
VykdytojasSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Sukurta 12-a video filmukų  sveiko maisto pasirinkimo temomis.

Sukūrimo data2021-11-09
VykdytojasLabdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atskaitomybės klausimai gana stipriai pakito pastaraisiais metais: Registrų centrui reikia pateikti ne tik finansinių ataskaitų rinkinius, bet ir veiklos ataskaitas. Ši informacija yra viešai prieinama, yra nustatomi nauji reikalavimai metinei veiklos ataskaitai ir t.t. Teikiami įvairūs pasiūlymai dėl NVO taikomų mokestinių lengvatų. NVO atskaitomybės ir mokestinių lengvatų analizė padėtų įvertinti dabartinio teisinio reguliavimo pagrįstumą ir reikalingumą bei sudarys sąlygas dėl teisinio reguliavimo šioje srityje tobulinimo. Analizėje apžvelgiamos įvairių įstatymų nuostatos, reglamentuojančios NVO atskaitomybę ir mokestines lengvatas.

Šios analizės kontekste NVO yra laikomos asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei viešosios įstaigos, kai šie juridiniai asmenys atitinka NVO plėtros įstatyme numatytą NVO sąvoką. Šios analizės kontekste NVO sąvoka neapima religinių bendruomenių ir bendrijų.

Analizės uždaviniai: (a) išanalizuoti skirtingų teisinių formų NVO atskaitomybę, (b) ištirti NVO mokestinę aplinką Lietuvoje, (c) aptarti NVO atskaitomybę ir mokestinę aplinką užsienio valstybėse, (d) atlikus minėtų klausimų analizę, pateikti išvadas ir pasiūlymus NVO mokestinės aplinkos Lietuvoje tobulinimui.

Sukūrimo data2021-11-09
VykdytojasLabdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“

Lietuvoje vis dar egzistuoja neaiškumas dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) priskyrimo viešųjų ar privačių juridinių asmenų grupei. Iš vienos pusės NVO veikia neretai viešaisiais interesais, tad jų priskyrimas viešosios teisės sričiai atrodo pagrįstas. Todėl įstatymuose nurodoma, kad pagrindinės NVO veiklos formos yra viešieji juridiniai asmenys. Tačiau NVO paprastai kuriasi dėl privačios iniciatyvos. Valstybė gali paskatinti NVO kūrimąsi, bet negali pati sukurti NVO – valstybės sukurtos organizacijos jau nebus NVO. Tad pagrįsta būtų NVO priskirti prie privačių juridinių asmenų. Tai ne tik teorinis klausimas. Pvz., viešieji juridiniai asmenys gali vykdyti tik tą veiklą, kuri numatyta jų įstatuose, o privatūs gali vykdyti bet kokią neuždraustą veiklą.

Šios analizės kontekste NVO yra laikomos asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei viešosios įstaigos, kai šie juridiniai asmenys atitinka NVO plėtros įstatyme numatytą NVO sąvoką. Šios analizės kontekste NVO sąvoka neapima religinių bendruomenių ir bendrijų.

Ši analizė padės atsakyti į klausimą, ar dabartinis reglamentavimas yra tinkamas. O jei netinkamas, kaip jis turėtų būti keičiamas. Analizėje apžvelgiama asmenų priskyrimo viešųjų ir privačių juridinių asmenų grupei požymiai, NVO atitikimas tiems požymiams bei geroji užsienio praktika.

Sukūrimo data2021-11-09
VykdytojasLabdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“

Demokratija neįsivaizduojama be nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir aktyvios pilietinės visuomenės. Norint, kad NVO dalyvautų didelė dalis visuomenės, o pačios organizacijos veiktų efektyviai, būtina sukurti palankią aplinką joms atsirasti ir plėtotis.

Pastaraisiais metais keisti visi pagrindiniai NVO reglamentuojantys įstatymai. Atsižvelgiant į augantį NVO sektorių ir jo reikšmę visuomenėje, itin svarbu analizuoti jo veiklos pagrindą – teisinį reguliavimą, ieškant spragų ir kitų tobulintinų aspektų. Šio tyrimo kontekste NVO yra laikomos asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei viešosios įstaigos, kai šie juridiniai asmenys atitinka NVO plėtros įstatyme numatytą NVO sąvoką. Religinės bendruomenės ir bendrijos šiame tyrime nėra laikomos NVO. Tyrime analizuojami būtent šioms organizacijų formoms skirti Lietuvos Respublikos įstatymai, taip pat ir kiti, dėl veiklos pobūdžio joms taikytini įstatymai, pavyzdžiui, Labdaros ir paramos, Lobistinės veiklos, Savanoriškos veiklos ir kt. Be kita ko, siekiant palyginti ir analizuoti NVO teisinę aplinką Lietuvoje, tyrime apžvelgiama ir Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Kroatijos praktika NVO teisės srityje.

Tyrimo tikslas – analizuojant Lietuvos ir užsienio valstybių teisinį reguliavimą, ištirti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką. Tyrimo uždaviniai: (a) aptarti NVO teisinės aplinkos istorinį kontekstą, (b) išanalizuoti svarbiausių, NVO veiklą reglamentuojančių, įstatymų pakeitimus, (c) ištirti šiuo metu galiojančių, su NVO susijusių, įstatymų ypatumus, (d) aptarti užsienio valstybių NVO teisinės aplinkos pavyzdžius, jų (ne)pritaikomumą reguliavimui Lietuvoje, (e) atlikus minėtų klausimų analizę, pateikti išvadas ir pasiūlymus NVO teisinės aplinkos Lietuvoje tobulinimui.

Sukūrimo data2021-11-08
VykdytojasSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Sukurta 10-imt 25-30 sekundžių trukmės informacinių socialinės reklamos filmukų aktualiomis temomis 5-12 klasių mokiniams. Filmukai skirti mokytojams, visuomenės sveikatos specialistams dirbantiems mokyklose rodyti užsiėmimų su mokiniais metu.

Sukūrimo data2021-11-08
VykdytojasKvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginio operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta sudaryti galimybes įgyti profesines kompetencijas suvirintų sujungimų terminio apdorojimo pasiruošimo, nesudėtingų suvirintų sujungimų terminio apdorojimo atlikimo, sudėtingų suvirintų sujungimų terminio apdorojimo atlikimo srityse. Besimokantiesiems Suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginio operatoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Sukūrimo data2021-11-08
VykdytojasKvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Pramonės gaminių dažytojo modulinė profesinio mokymo programa skirta sudaryti galimybes įgyti profesines kompetencijas metalinių paviršių paruošimo dažymui-purškimui, dažų (dangų) parinkimo, metalinių paviršių dažymo-padengimo srityse. Besimokantiesiems Pramonės gaminių dažytojo modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Sukūrimo data2021-11-08
VykdytojasKvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Plastikų liejimo įrenginių operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta sudaryti galimybes įgyti profesines kompetencijas gaminių iš plastiko liejimo darbams pasiruošimo, gaminių iš plastiko gaminimo srityse. Besimokantiesiems Plastikų liejimo įrenginių operatoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Sukūrimo data2021-11-08
VykdytojasKvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Metalo apdirbimo staklių operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta sudaryti galimybes įgyti profesines kompetencijas detalių gamybos proceso nustatymo ir jo vykdymo metalo mechaninio apdirbimo įrenginiais, įrenginių mechatroninių sistemų kasdieninės priežiūros atlikimo ir valdymo programų sudarymo, įrenginio gamybos operacijų savarankiško planavimo ir vykdymo srityse. Besimokantiesiems Metalo apdirbimo staklių operatoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.

Sukūrimo data2021-11-08
VykdytojasKvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa skirta sudaryti galimybes įgyti profesines kompetencijas pasiruošimo mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui mokant tai atlikti kitus, suvirinimo mechanizuoto suvirinimo sistemomis, suvirinimo orbitinio suvirinimo sistemomis, suvirinimo robotizuoto suvirinimo sistemomis, organizavimo mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo darbus srityse. Besimokantiesiems Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatoriaus modulinėje profesinio mokymo programoje taip pat parengtas ir Teorinių ir praktinių užduočių mokinio sąsiuvinis, sudarytas iš testų bei praktinių užduočių.