Vaikystė turėtų būti galimybių, o ne apribojimų laikas. Būtent tokia nuostata yra grindžiamas Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) įgyvendinamas projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. Jis visoje Lietuvoje jau padėjo užtikrinti kokybišką įsitraukimą į ugdymo procesą daugiau kaip 3 400 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujančių vaikų.
Šis strateginės svarbos projektas, pradėtas įgyvendinti 2024 metų birželį, reaguoja į realų poreikį remti šeimas, kurios dėl socialinių ar ekonominių sunkumų susiduria su kliūtimis užtikrinant vaikams galimybes dalyvauti ankstyvajame ugdyme. Tokiose šeimose dažnai pritrūksta finansinių galimybių aprūpinti vaikus net pačiomis reikalingiausiomis ugdymuisi skirtomis priemonėmis, o suteikti jiems galimybę dalyvauti papildomose neformalaus vaikų švietimo veiklose, tokiose kaip: dailės, sporto ar šokių būreliai, gali atrodyti kaip nepasiekiama svajonė. Būtent šias problemas projektas padeda spręsti: vaikams buvo nupirktos individualius poreikius atitinkančios ugdymo priemonės, ugdymuisi reikalinga apranga, finansuotas maitinimas, pagal poreikius suteikta papildoma švietimo pagalba, pasirūpinta pavėžėjimo paslaugomis.
Projekto partnerio Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Biskienė dalinasi informacija apie projekto įgyvendinimą: Marijampolės savivaldybėje vidutiniškai apie 60 vaikų iš socialinę riziką patiriančių šeimų kas mėnesį gauna paramą individualių ugdymo priemonių įsigijimui, maitinimui, pavėžėjimui, kultūros veikloms, vaikų neformaliojo švietimo paslaugoms bei papildomoms ugdymo išlaidoms. Ji sako: „Kaip teigia tėvai, tai didelė pagalba tiek socialine, tiek finansine, tiek žmogiškumo prasme. Tėvai džiaugiasi, kad gali leisti vaikus į edukacinius, kultūrinius užsiėmimus, papildomai gauti logopedo ar specialiojo pedagogo pagalbą. Taip pat smagu, kad mokykla, tardamasi su tėvais, gali aprūpinti vaikus ugdymosi priemonėmis: piešimo ir lipdymo reikmenimis, sąsiuviniais, rašikliais. Yra perkamos ne tik ugdymuisi reikalingos priemonės, bet ir apranga, atitinkanti šiltojo ir šaltojo sezono orus. Be to, „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ projekto įgyvendinimas turi įtakos net vaikų darželio lankomumui, nes kai kurie tėvai drąsiau išleidžia vaikus ir patys su vaikais ateina į edukacinius, kultūrinius užsiėmimus, nejaučia didelės materialinės atskirties. Taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms yra sudarytos galimybės gauti dažnesnę logopedo, specialiojo pedagogo pagalbą.“
Projekte dalyvaujančio Vilkaviškio rajono savivaldybės lopšelio-darželio „Kregždutė“ direktorė Lina Mačiulienė papildo, jog šeimos, kurios sunkiai galėdavo vaikui nupirkti asmenines ugdymo priemones, dabar yra visiškai aprūpintos visais reikmenimis. Vaikai gali lankyti mokamus vaikų neformaliojo švietimo būrelius, ko būtų negalėję daryti, jeigu ne projekto parama.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Nedzveckienė atskleidžia, jog projekto veiklos turi poveikį vaikų socialinei bei emocinei raidai: „Dalyvavimas projekte ,,Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ stiprina tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą, o vaikams suteikiama visapusiška galimybė dalyvauti veiklose. Projekte sudaroma pozityvi ugdymo kultūra, kryptingai ugdomos ne tik vaikų žinios, bet ir jų asmenybė, emocinė branda, yra stiprinami vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, mažėja elgesio problemų, ryškėja dalyvių pagarba vienas kitam. Matome, kaip auga vaikų pasitikėjimas savimi bei jų savivertė, nes įtraukus vaikus į veiklas, atsiranda galimybė lankyti būrelius. Ugdytiniai drąsiau reiškia nuomonę, tampa aktyvesniais grupės nariais.“
Projekte dalyvauja 59 partneriai – savivaldybės bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios švietimo įstaigos, kuriose veikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Dauguma jų aktyviai įsitraukė į veiklas 2024 metų rugsėjį ir spalį. Kaip teigia ESFA projekto koordinatorė Aušra Makauskienė, naujas projektas atnešė ne tik naujų galimybių, bet ir išbandymų – pirmieji mėnesiai buvo intensyvūs, reikėjo patikrinti gausybę dokumentų, operatyviai atsakyti į partnerių klausimus ir užtikrinti sklandų įgyvendinimo startą. Vis dėlto, pasak koordinatorės, tai buvo vertinga pradžia, kuri suteikė tvirtą pagrindą tolesniems darbams.
„Visų svarbiausia yra tai, jog šis projektas leidžia sukurti aplinką, kurioje visiems vaikams yra suteikiamos lygios galimybės ugdytis, tobulėti ir jaustis visaverte ugdymo bendruomenės dalimi,” – sako Aušra Makauskienė.
Nuo projekto pradžios per 2024–2025 metus projekte dalyvavo 3 452 vaikai. Tai sudaro net 81% visų projekte planuotų dalyvių. Dauguma iš jų, apie 66 % ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas savanoriškai (neskyrus privalomo ikimokyklinio ugdymo). Po 17 % projekte dalyvaujančių vaikų sudaro tie, kam skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ir tie, kurie ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą.
ESFA informacija