Inžinerijos mokslų plėtra aukštojo neuniversitetinio mokslo įstaigose Lietuvoje: Lietuvos inžinerijos kolegijos sukūrimas Įgyvendinama

Lietuvoje sparčiai plečiantis energetikos ir technologijų sektoriams, ypač trūksta inžinerinį išsilavinimą turinčių specialistų. Rinktis elektros ir energijos inžinieriaus, elektroninės įrangos mechaniko, statybų meistrų profesijas ragina ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bet ir verslo atstovai. Apie iššūkį rasti reikiamus įgūdžius ir kompetencijas turinčius darbuotojus vis garsiau kalba Lietuvos įmonės, siekiančios išlikti konkurencingomis ir žengti koja kojon su ketvirtąja pramonės revoliucija. Nuolat augantis pramonės skaitmeninimas verčia įmones permąstyti gamybos procesus, kadangi gamybinės ir informacinės technologijos kuo toliau, tuo vis labiau persipina. Nuo to, kiek asmenų renkasi inžinerijos studijas, priklauso, kiek ir kokių specialistų po kelerių metų galės įsilieti į srities profesionalų gretas. Visgi negatyvios demografinės tendencijos Lietuvoje ir dėl to nuosekliai mažėjantis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas asmenų skaičius neaplenkė ir inžinerinei pramonei aktualių studijų krypčių. Dėl bendro stojančiųjų skaičiaus mažėjimo įstojusiųjų į visų pakopų pramonės inžinerijos studijas skaičius 2019–2022 m. mažėjo penktadaliu. Labiausiai, 30 proc., mažėjo įstojusiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas. Pasirinkusiųjų magistrantūros studijų programas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 10 proc., o doktorantūros – 13 proc. Vertinant pastarąjį įstojusiųjų skaičiaus nuosmukį galima prognozuoti, kad jei studijų baigimo dažnis nepasikeis, palyginti su 2022 m., iki 2025 m. pramonės inžinerijos absolventų skaičius sumažės 16 proc. Labiausiai – beveik trečdaliu – iki 2025 m. sumažės baigusiųjų studijas kolegijose. Atitinkamai 2025 m. inžinerijos srities aukštojo mokslo diplomus įgis apie 1 600 bakalauro ir 450 magistro studijų programų studentų. Atsižvelgiant į prognozuojamą mažėsiantį inžinerijos studentų skaičių, itin svarbu skatinti, kad diplomus sėkmingai įgytų kuo daugiau šias studijas pasirinkusių asmenų. Visgi šiuo metu pagal studijų baigimo dažnį pramonės inžinerijos studijos užima vieną žemiausių pozicijų tarp visų aukštojo mokslo krypčių. Tuo tarpu kvalifikuotam darbui reikalingų inžinierių bei technologų paklausa tokia didelė, kad dabar Lietuvoje ir kitose šalyse jie gali rinktis ne tik darbdavius, bet ir gyvenimo būdą – didmiesčio judesį arba mažo miesto ramybę. Ne veltui šios specialybės aktyviai rekomenduojamos ir šiuo metu mokyklas baigiantiems abiturientams. Lietuvos Užimtumo tarnybos duomenimis , 2023 metų viduryje labiausiai darbuotojų trūko augančiuose sektoriuose, tokiuose kaip technologijų, inžinerijos ar energetikos. Daugiausia laisvų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje – Šiaulių apskrityje (25,8 proc. visų laisvų darbo vietų šiame sektoriuje), pramonės – Kauno apskrityje (25,9 proc.), statybos – Vilniaus apskrityje (26,5 proc.), paslaugų – Šiaulių apskrityje (38 proc.). Pagal pagrindinės veiklos rūšį daugiausiai laisvų darbo vietų registruojantys veiklos sektoriais išliko tie patys – apdirbamoji gamyba (16,2 proc. visų 2023 m. I pusm. laisvų darbo vietų), didmeninės ir mažmeninė prekyba bei variklinių transporto priemonių remontas (15,9 proc.), administracinė ir aptarnavimo veikla (15,8 proc.), transportas ir saugojimas (11,1 proc.) bei statyba (10,5 proc.). 2023 m. I pusm. darbdaviams sunkiausiai sekėsi rasti specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, gydytojų specialistų, elektros inžinierių ir elektros inžinerijos technikų, psichologų, technologinių procesų valdymo technikų, mechanikos inžinerijos technikų, vaistininkų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų. Šių profesijų darbuotojams skirtų laisvų darbo vietų per pusmetį įregistruota bent du kartus daugiau nei per tą patį laiką į Užimtumo tarnybą kreipėsi tokio darbo ieškančių asmenų. Daugiau darbo pasiūlymų nei darbo ieškančių įregistruota ir slaugos specialistams, fizioterapeutams, statybos vadovams, meistrams ir brigadininkams, statybos inžinieriams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams, technologijų ir gamybos inžinieriams. Inžinerinių studijų telkimas vienoje institucijoje leis išspręsti keletą metų egzistuojančias problemas: mažėjantį stojančiųjų ir studentų skaičių (prognozuojamas KTK studentų skaičiaus mažėjimas nuo 1088 2022m. iki 700-730 2026m.; KMAIK atveju nuo 897 2022m iki 480-550 2026m.), žemą studentų įsidarbinamumo procentą (KTK – 36 proc 2018-2021m, KMAIK – 41 2018-2021m.), mažą visus etatu dirbančių dėstytojų skaičių ( KTK atveju 38 proc., KMAIK – 24 proc.), dėstytojų, turinčių mokslo (meno) daktaro laipsnį ir dirbančių bent 0,5 etatu, dalį nuo visų dirbančių dėstytojų 2021-2022m (KTK atveju tenkina minimalius reikalavimus ir sudaro 26,2 proc., KMAIK atveju netenkina ir tesiekia 17,2 proc.). Taip pat identifikuojamas labai netolygus MTEP veiklų vykdymas atskirose organizacijose: KTK MTEP ir (arba) meno užsakymų lėšos (2018-2021), tenkančios vienai studijų krypčių grupei vidutiniškai per metus siekia 131,1 tūkst. eur, tuo tarpu KMAIK tik 10 tūkst. eur. Lietuva 2050 vizijoje numatyta užtikrinti konkurencingą Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, tad inicijuojamo projekto metu planuojama įgyvendinti KTK ir KMAIK studijų infrastruktūros atnaujinimo veiklas, skirtas koncentruoti inžinerinės krypties studijų ir mokslo taikomąją veiklą bei pasiruošti Lietuvos inžinerijos kolegijos įkūrimui. Projekto veiklų įgyvendinimas taip pat turės teigiamos įtakos žmogiškiesiems pareiškėjo ištekliams, nes projekto metu planuojama įsigyti įranga, organizuojami mokymai sudarys sąlygas dėstytojams taikyti naujus mokymo metodus, atitinkančius rinkos poreikius. Projekto veiklų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos materialiniams pareiškėjo ištekliams, nes projekto metu planuojama atlikti valdomų patalpų modernizavimo darbus ir įsigyti reikiamos įrangos, kas turės teigiamos įtakos KTK ir KMAIK esamos infrastruktūros eksploatacinių išlaidų sumažėjimui. Investicijos į infrastruktūrą – atnaujinama studijų bazė ir įsteigiamos naujos elektronikos, išmaniųjų statybų technologijų ir išmaniųjų statybos medžiagų laboratorijos sudarys prielaidas MTEP veiklų įgyvendinimui ir 2028m. keliamiems MSĮ aukštosioms mokykloms reikalavimams įgyvendinti. Projekte numatytos ženklios investicijos į elektronikos kryptį leis užtikrinti ir MTEP veiklos vykdymą, ir studijų kokybės gerinimą. Sukurtoje naujoje institucijoje bendradarbiavimo principu studijų ir mokslo kontekste bus užtikrinamas tarpdiscipliniškumas ir tvarumas. Konsoliduotos ir atnaujintos studijų programos leis parengti geresnius specialistus, pasiruošusius dirbti su naujausiomis technologijomis. Jau vykdomos trumposios studijų programos (planuojama parengti dar vieną KMAIK vykdomų studijų pagrindu) leis užtikrinti pakankamą studijuojančiųjų skaičių. • Projektas atitinka bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede. • Projekto tikslai ir uždaviniai atitinka EGAD plano priedo 5 komponento ,,Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“ reformos ,,Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos“ tikslą – gerinti Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo sistemos kokybę, didinti jos efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą. • Projekte nėra numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti. • Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymuisi • Projekte nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti. • Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y. yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir bus vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Atitiktis šiam principui bus užtikrinta viso projekto įgyvendinimo metu. • Projekto išlaidos atitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje nustatytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.