Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra Įgyvendinama

Sparti technologinė pažanga ir elektroninių ryšių paslaugų vartotojų poreikis naudotis aukštos kokybės ryšio paslaugomis lemia naujų, pažangių tinklų diegimo bei esamų tinklų plėtros poreikį. Visuotinai pripažįstama, kad elektroninių ryšių sektorius yra pamatinis visos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės sektorius. Remiantis EK komunikatu dėl gigabitinės visuomenės, iki 2025 m. siekiama padidinti Europos konkurencingumą, plėtojant 5G tinklus visų miestų teritorijose ir visose didžiausiose sausumos transporto magistralėse, užtikrinti, kad visuose namų ūkiuose (būstuose) būtų prieinamas interneto ryšys ne mažesne kaip 100 Mb/s sparta, būtų užtikrintas gigabitinis junglumas visiems pagrindiniams socialinės ir ekonominės pažangos varikliams. Itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieiga Lietuvoje šiuo metu sėkmingai išplėtota miestuose ir kitose tankiai apgyvendintose zonose. Tuo tarpu, kaimiškosiose ir nutolusiose vietovėse privatūs ryšio operatoriai nėra suinteresuoti investuoti įrengiant trūkstamą prieigos infrastruktūrą, kas lemia šių paslaugų prieinamumo trūkumą. LR Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2022 m. 32 proc. namų ūkių (būstų) neturėjo galimybės jungtis prie fiksuotojo plačiajuosčio interneto, kurio duomenų perdavimo sparta ne mažesnė kaip 100 Mb/s. Valstybės duomenų agentūros duomenims, 2022 m. tik 58,2 proc. įmonių turėjo galimybę gauti 100 Mb/s ir didesnės spartos ryšio prieigą. Investicijų projekto rengimo metu siekiant identifikuoti pagrindinę problemą atlikta 5G ir 4G bei šviesolaidinės infrastruktūros analizė, identifikuotos „baltosios dėmės“ projekto kontekste ir jose esantys būstai (namų ūkiai) bei įmonės. Atlikus projekto problemų identifikavimo veiklas, apibrėžta pagrindinė projekto problema – nepakankamas itin spartaus ryšio prieinamumas būstams (namų ūkiams) ir įmonėms. Šios problemos priežastys – elektroninių ryšių infrastruktūros „baltosiose dėmėse“ trūkumas, strateginių šalies tikslų elektroninių ryšių infrastruktūros sektoriuje ir paslaugų teikėjų bei vartotojų poreikių neatitinkanti ryšio sparta, mažas komercinis „baltųjų dėmių“ patrauklumas privatiems infrastruktūros valdytojams. Įgyvendinant projektą bus siekiama suteikti itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio prieigą „baltosiose dėmėse“ išsidėsčiusiems būstams (namų ūkiams) ir įmonėms. Projekto intervencija numatoma vietovėse, kuriose ryšio tinklų diegimas nėra ekonomiškai naudingas, kad būtų užtikrinta tolygi elektroninių ryšių tinklų plėtra, neiškraipant konkurencijos. Investicijų projekto rengimo metu nustatyta, jog projekto tikslų pasiekimui yra optimaliausia pastatyti 63 ryšio bokštus. Numatoma, kad pasiekus suplanuotus kiekybinius projekto rezultatus bus prisidedama ir prie šių kokybinių pokyčių - išaugusi ryšio sparta kaimiškosiose ir nutolusiose vietovėse, suteikta galimybė privatiems operatoriams teikti paslaugas komerciškai nepatraukliose vietovėse, išaugęs kaimiškųjų ir nutolusių vietovių patrauklumas gyventojams bei verslui. Projektu prisidedama prie Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės 10-001-05-04-02 „Skatinti pažangių elektroninių ryšių technologijų ir naujos kartos ryšio tinklų (įskaitant 5G ryšį) plėtrą“ Nacionalinio pažangos plano 5.4 uždavinio „Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę“ įgyvendinimo. Projektu prisidedama prie Nacionalinio pažangos plano strateginiame tiksle „Gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“, numatyto uždavinio „Diegti naujus, pažangius, itin didelio pralaidumo tinklus, kaip pagrindą kurti skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę, užtikrinti kuo ankstesnį naujos kartos judriojo ryšio (5G) technologijos diegimą bei tolygią esamų elektroninių ryšių plėtrą – sudaryti galimybę naudotis internetu net ir labiau nutolusių vietovių gyventojams bei verslui; užtikrinti infrastruktūros atsparumą klimato kaitai“ įgyvendinimo. Projektas atitinka Nacionalinio plačiajuosčio ryšio plėtros 2021–2027 m. planą, kuriame numatyta, kad ne lėtesniu nei 100 Mb/s spartos internetu turėtų būti galima naudotis ne tik miesto teritorijų namų ūkiuose (būstuose), bet ir atokių kaimų vietovių namų ūkiuose (būstuose) bei viešosiose institucijose. Projektas atitinka šio plėtros plano 1.1 priemonėje „Plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą baltosiose šalies teritorijose, statant ryšio bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas“ nurodytas veiklas, veiklos vykdytoją, siekiamus rodiklius. Projekto veiklos prisidės prie 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje nurodyto specialiojo prioriteto Nr. 7 „Gerinti skaitmeninį junglumą“, kurio konkrečiame uždavinyje Nr. 7.1 „Skaitmeninis ryšys“ numatytos investicijos į itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą. Programoje numatyti veiksmai, siekiant užtikrinti tolygią itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą vietovėse, kuriose ryšio tinklų diegimas nėra ekonomiškai naudingas ir sumažinti ryšio paslaugų prieinamumo skirtumus tarp miesto ir kaimo vietovių. Projektu prisidedama prie Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, numatytų veiklų prioritetų, susijusių su elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra, ir 339, 340 punktuose nurodytų sprendinių. Numatoma, kad projekto veiklomis bus šalinamos Susisiekimo plėtros programoje nustatytų problemų „Nepakankamai (netolygiai) išvystyta pažangių elektroninių ryšių technologijų infrastruktūra komerciškai nepatraukliose vietovėse“ bei „Lėtas naujos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo procesas“ priežastys. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, inovatyvumo (kūrybingumo) principai bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Taip pat, nebus numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis horizontaliųjų principų.