Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinių ligų korpuso modernizavimas ir paslaugų gerinimas Įgyvendinama

Pastaraisiais metais, analizuojant 5 m. laikotarpį, Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje stebima sergamumo / mirtingumo infekcinėmis ligomis augimo tendencija: - mirtingumas dėl infekcinių ir parazitinių ligų per pastaruosius 5 m. augo apie 12,3 proc. Lietuvoje ir apie 14,4 proc. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės (toliau – KUL) areale (šiuo arealu laikomos Klaipėdos regiono, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės). - KUL areale mirtingumas nuo infekcinių ir parazitinių ligų išlieka aukštesnis, nei Lietuvos vidurkis – skirtumas sudarė apie 3-8 gyventojus 100 000 gyventojų. - sergamumo rodikliai (vertinant 1 000-iui gyventojų) KUL areale, kaip ir mirtingumo rodiklio atveju, yra aukštesni – apie 10 sergančių daugiau, nei Lietuvos mastu. Prie gripo pandemijos, tymų protrūkio, gretutinių ligų sukeltų infekcijų, AIDS atvejų augimo ir didėjančio mikroorganizmų atsparumo antibiotikams, 2020 metais prisidėjo COVID-19 protrūkis. Per pirmuosius pandemijos metus, augant susirgimų atvejų skaičiui, lygiagrečiai augo stacionarių paslaugų poreikis. Didžiausi krūviai teko ligoninėms, kurios turėjo priimti sergančius sunkios ir kritinės būklės pacientus, didinti lovų skaičių. Nuo pandemijos pradžios KUL koronaviruso infekcija sergantiems lovų skaičius buvo padidintas nuo 40 iki 86 lovų. Prisitaikant prie pandemijos sukeltų pokyčių, KUL laikinai pertvarkė įstaigos patalpas, optimizavo paslaugų teikimo procesus, tačiau tinkamam infekcinių paslaugų kokybės užtikrinimui to nepakako. Tačiau dėl KUL Infekcinių ligų klinikos pastato problemų (ne visose palatose ir erdvėse galėjo būti užtikrinta tinkamo lygio infektologijos paslaugų kokybė, ne visos paslaugos buvo „atskirtos“ infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams, todėl kilo rizika dėl šių pacientų srautų sąlyčio vietų (pvz., operacijos atliekamos tik pagrindiniame KUL korpuse, gimdymas priimamas taip pat kitame korpuse) ir kt., išryškėjo pagrindinė problemos (nepakankama infekcinių paslaugų kokybė ir prieinamumas) priežastis – infrastruktūros nepakankamumas ir nepakankama infrastruktūros kokybė: esama KUL infrastruktūra infekcinių ligų gydymui ir skubiosios medicinos pagalbos teikimui neužtikrina tinkamo pavojingų ir ypač pavojingų infekcinių ligų valdymo, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės bei prieinamumo. Siekiant spręsti esamas KUL infekcinių ligų teikimo problemas, taip pat užtikrinti infrastruktūros atitikimą nuo 2024 m. įsigaliosiantiems Infektologijos antrinio lygio paslaugų teikimo specialiesiems reikalavimams, inicijuojamas projektas „Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės infekcinių ligų klinikos korpuso (pastato) modernizavimas ir paslaugų gerinimas“, kurio pagrindinis tikslas yra pagerinti infektologinių paslaugų kokybę, infekcijų kontrolę ir plėtoti aukščiausio lygio infektologines paslaugas Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams. Projekto įgyvendinimo metu planuojama rekonstruoti esamas Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės infekcinių ligų klinikos korpuso (pastato) patalpas, virš esamo Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pastatyti 2 aukštų antstatą su techninėmis patalpomis, įsigyti būtiną medicininę ir kitą įrangą. Įgyvendinus projektą KUL infekcinių ligų klinikoje bus: 1) modernizuotos ir praplėstos priėmimo skubios pagalbos skyriaus poskyrio patalpos; 2) padidintas infekcinių ligų lovų skaičius (įgyvendinus projektą infekcinių ligų lovų skaičius bus padidintas nuo 40 iki 86 (su galimybe praplėsti iki 173)), įkurtas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius (25 lovų); 3) įkurtos hemodializės patalpos; 4) įkurtos atskiros operacinės ir gimdyklos patalpos; 5) įkurtas atskiras diagnostikos centras (laboratorija, kompiuterinė tomografija, echoskopinė diagnostika, endoskopinė diagnostika, funkcinė diagnostika); 6) tinkamai įrengtos infekcinių ligų skyriaus patalpos, užtikrinant pacientų srautus (palatos, diagnostikos kabinetai, pagalbinės patalpos ir kt.); įsigyta moderni medicininė ir kita įranga. Planuojamas modernizuotos infrastruktūros talpumas – 8800 asmenų per metus (esant pandeminei situacijai, talpumas gali būti padidintas iki 11800 asmenų per metus). Išsprendus KUL infekcinių ligų klinikos infrastruktūros problemas bus pagerinta infektologinių paslaugų kokybė, jų prieinamumas beveik 402 tūkst. Klaipėdos apskrities, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių gyventojams (2023 m. pradžios duomenimis), bus sudarytos saugios ir patogias darbo sąlygos personalui. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą, bus laikomasi horizontaliųjų principų ir atitinkamų Chartijos nuostatų, bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas