Tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu pripažįstama, kad vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), visavertis ugdymas reikalauja koordinuotos, į vaiko poreikius orientuotos, tarpsektorinės pagalbos. Šiuo metu Tauragės rajone, kaip ir daugelyje šalies savivaldybių, trūksta integruoto, sisteminio požiūrio į paslaugų teikimą vaikams su SUP – švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos dažnai teikiamos fragmentiškai, nesant aiškios koordinavimo struktūros, bendro planavimo ir specialistų sąveikos. 2024 m. duomenimis, Tauragės rajone gyvena virš 4000 vaikų, iš jų daugiau kaip 390 identifikuoti kaip turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Daugeliui jų reikalinga ne tik individualizuota ugdymo programa, bet ir kompleksinė specialistų pagalba: psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių darbuotojų ir kt. Nepaisant to, dabartinė sistema neužtikrina nuoseklaus ir koordinuoto darbo su šiais vaikais bei jų šeimomis – trūksta paslaugų pasiekiamumo, kokybės. Didelė dalis švietimo pagalbos ir terapinių paslaugų yra centralizuota mieste, todėl šeimos, gyvenančios nutolusiame rajone, susiduria su kliūtimis jas pasiekti – dėl transporto, informacijos trūkumo, riboto konsultacijų kiekio ar paslaugų eilių. Be to, dauguma paslaugų vaikams su SUP teikiamos trumpalaikiu ar epizodiniu pagrindu – nesant bendros tarpsektorinės koordinacijos, jos nėra pakankamai veiksmingos ir nepadeda ilgalaikiam vaiko ugdymo pažangumui. Problematika tampa dar aktualesnė vertinant prevencijos poreikį – rajone didėja emocinių, elgesio sutrikimų, motyvacijos stokos, socialinės atskirties atvejų, o kai kurios šeimos, auginančios SUP turinčius vaikus, susiduria su stresu, perdegimu ar informacijos stoka, nežinodamos, kur ir kaip kreiptis dėl pagalbos. Tai lemia pavėluotas pagalbos suteikimas, dažnesnės krizinės situacijos, augančias mokinių elgesio problemas bei didėjančią riziką vaikams iškristi iš švietimo sistemos. Ši situacija reikalauja sisteminio sprendimo, kuris būtų orientuotas į vaiko ir šeimos visapusišką palaikymą. Todėl šis projektas siekiantis sukurti ir įdiegti mobilią komandą, kuri koordinuotai teiktų švietimo, socialines ir sveikatos paslaugas. Mobilios komandos modelis leistų paslaugas teikti ten, kur jų labiausiai reikia – ugdymo įstaigose, šeimose, bendruomenėse – užtikrinant jų pasiekiamumą ir efektyvumą. Daugelis užsienio šalių jau įdiegė įvairius kompleksinius modelius, kurie sėkmingai sprendžia SUP vaikų integracijos iššūkius. Keletas pavyzdžių iš skirtingų šalių: 1. Jungtinėje Karalystėje yra įgyvendintas išsamus modelis, vadinamas „Special Educational Needs and Disabilities (SEND) Code of Practice ". Šis modelis apima švietimo, sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas, siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Pagrindiniai bruožai: Kiekvienam vaikui su specialiaisiais poreikiais paruošiamas individualizuotas ugdymo planas (EHC plan), kuriame nustatomi tikslai ir priemonės. Švietimo, sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai bendradarbiauja komandoje, užtikrindami koordinuotą pagalbą. Šiame modelyje aktyviai dalyvauja tėvai ir vaikai, jų nuomonė ir poreikiai yra svarbiausi. 2. Suomija yra žinoma dėl savo integruoto specialiojo ugdymo modelio „Integrated Special Education“, kuris siekia įtraukti vaikus su SUP į bendras klases ir užtikrinti, kad jie gautų reikalingą pagalbą. Vaikai gauna individualizuotą pagalbą pagal jų poreikius, įskaitant specialiųjų pedagogų pagalbą klasėje. Nuo pat ankstyvo amžiaus vaikai yra stebimi ir, jei nustatomi specialieji poreikiai, jiems iš karto suteikiama reikalinga pagalba. Mokyklose dirba daugiafunkcinės komandos, kurios apima specialiuosius pedagogus, psichologus, socialinius darbuotojus ir sveikatos priežiūros specialistus. 3. JAV yra labai išplėtotos įvairios (specialiosios) paramos galimybės: 3.1. Response to Intervention (RtI) Center. Minesotos RtI centras naudoja mobilių specialistų komandas, kurios keliauja į mokyklas teikti pagalbą vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Komandos teikia konsultacijas mokytojams ir tėvams, atlieka vertinimus ir kuria individualius ugdymo planus. Mobili komanda lankosi mokyklose pagal poreikį, organizuoja reguliarius susitikimus su mokyklos personalu ir tėvais. Rezultatai: Pagerėjusi mokinių akademinė sėkmė ir sumažėjęs elgesio problemų skaičius. 3.2. Florida’s Multi-Tiered System of Supports (MTSS). Floridos MTSS modelis apima mobilias specialistų komandas, kurios dirba su mokyklomis, siekdamos teikti individualizuotą ir intensyvią pagalbą vaikams su SUP. Šios komandos naudoja duomenimis pagrįstą metodiką, kad identifikuotų mokinius, kuriems reikalinga pagalba, ir pritaikytų tinkamas intervencijas. Komandos stebi mokinių pažangą ir reguliariai atlieka vertinimus. Rezultatai: Pagerėjusi akademinė ir socialinė mokinių veikla. 3.3. Niujorko mobilios krizių komandos teikia skubią pagalbą vaikams su psichikos sveikatos problemomis. Šios komandos apima psichologus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus, kurie dirba kartu, kad suteiktų pagalbą ir nukreiptų vaikus bei šeimas į tinkamas paslaugas. Komandos reaguoja į krizes per 24 valandas, teikia pagalbą vietoje, veda konsultacijas ir nukreipia į ilgalaikes paslaugas. Rezultatai: Greitas krizių suvaldymas ir sumažėjęs vaikų hospitalizacijos skaičius. 3.4. Special Education Itinerant Teacher (SEIT) Programs. Specialiojo ugdymo mokytojai, keliaujantys į įvairias mokyklas ir teikiantys pagalbą vaikams su SUP. Šie mokytojai dirba su mokiniais individualiai arba mažomis grupėmis, taip pat konsultuoja mokytojus ir tėvus dėl geriausių ugdymo strategijų. Mokytojai lankosi mokyklose pagal tvarkaraštį, dirba su mokiniais tiesiogiai klasėse arba specialiuose kabinetuose. Rezultatai: Individualizuotas mokymas, geresni akademiniai pasiekimai ir didesnė socialinė integracija. 3.5. Mobile Health Units in Rural Areas. Mobilios sveikatos priežiūros komandos, teikiančios paslaugas kaimo vietovėse, kuriose trūksta specializuotų paslaugų vaikams su SUP. Šios komandos apima medicinos, psichologijos ir socialinio darbo specialistus, kurie keliauja į kaimo mokyklas ir bendruomenes. Komandos reguliariai lanko mokyklas, atlieka sveikatos patikrinimus, teikia konsultacijas ir vykdo prevencines programas. Rezultatai: Pagerėjusi vaikų psichinė sveikata, mokymosi rezultatai ir sumažėjęs vaikų su negydytomis sveikatos problemomis skaičius. 4. Danijoje mobilios komandos, žinomos kaip „Family Outreach Teams“, siekia teikti integruotą pagalbą šeimoms, kuriose yra vaikų su specialiaisiais poreikiais. Šios komandos apima įvairių sričių specialistus – psichologus, socialinius darbuotojus, specialiuosius pedagogus ir sveikatos priežiūros specialistus. Tokiu būdu užtikrinama, kad kiekvienas vaikas gautų visapusišką ir koordinuotą paramą. 5. Mobilios Konsultavimo Komandos (Mobile Support Teams) Turkijoje atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą SUP vaikams, ypač mažesniuose ir nutolusiuose regionuose. Šios komandos sudarytos iš įvairių specialistų, kurie keliauja į mokyklas ir namus, kad suteiktų reikiamą pagalbą. Komandos teikia konsultacijas mokytojams, tėvams ir vaikams, organizuoja specializuotus mokymus ir terapijas, taip pat vykdo įsitraukimo ir integracijos veiklas. Pagal aukščiau aprašytų šalių patirtį ir išnagrinėjus mokslinius tyrimus projekto pasirengimo stadijoje sukurtas Tauragės rajono mobilios komandos koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų modelis, kuris yra orientuotas į mokinių įtraukties į švietimo sistemą didinimą, dėmesį skiriant mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir kuris veiks sisteminiu principu, apimant vaikų šeimas ir švietimo įstaigų specialistus. Kompetentingų specialistų komanda parengė siūlomo įdiegti modelio aprašymą ir naujos paslaugos teikimo funkcines schemas (pridedamas priedas „Mobilios komandos koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų modelio aprašas“), kurios leidžia įvertinti planuojamos teikti paslaugos mastą, kokybę ir diegimo principus. Projekto veiklos apims visas Tauragės r. teritorijos seniūnijas ir jose esančias ugdymo įstaigas. Bus prisidedama prie horizontaliojo darnaus vystymosi principo išlaikymo, nes įgyvendinant projektą konkrečiais veiksmais bus prisidedama prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų įgyvendinimo: tiesiogiai – prie 4 Darnaus vystymosi tikslo (toliau – DVT) „Užtikrinti kokybišką švietimą“, bei projekto veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Projektas atitinka moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo principus, reglamentuotus LR lygių galimybių įstatyme, projekte nebus apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui.