Profesinio mokymo įstatyme nurodyta, kad pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Lietuvoje pameistrystė įvardijama kaip viena iš prioritetinių šalies sričių, galinčių daryti platų teigiamą poveikį profesinio mokymo kokybei, mokslo ir verslo bendradarbiavimui, profesinio mokymo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikties mažinimui. Projektu „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ siekiama prisidėti prie profesinio mokymo kokybės gerinimo ir mokymo pameistrystės forma plėtojimo ir populiarinimo, įgyvendinant dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) Švietimo plėtros programos (toliau – ŠPP) pažangos priemonės NR. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ apraše (toliau – aprašas) suplanuotų veiksmų ir mažinant apraše identifikuotą bendrą viso profesinio mokymo kontekste aktualią problemą – profesinio mokymo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis, profesinio mokymo nepopuliarumas. Šalyje per menkai išnaudojamas profesinio mokymo sistemos potencialas atliepti rinkos poreikius, įvairūs atlikti tyrimai indikuoja, kad fragmentuotos profesinio orientavimo paslaugos Lietuvos mokyklose neužtikrina sklandaus jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką, todėl atsiranda kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Projektu siekiama, kad profesinio mokymo metu mokiniai įgytų ne tik bazines kompetencijas, bet ir aukštesnes rinkos suformuotas ir poreikius atitinkančias kompetencijas bei įgūdžius. Šiam tikslui pasiekti bus įgyvendintos 3866 pameistrystės, kurios prisidės prie problemos priežasčių mažinimo, paskatins profesines mokyklas, darbdavius ir mokinius aktyviau įsitraukti ir kurti naujas pameistrystės tradicijas, didins pameistrystės patrauklumą Lietuvoje. Tikimasi, jog bendradarbiaujant suinteresuotos šalims bus pasiekta visapusė nauda: verslo įmonės įdarbindamos pameistriais profesinio mokymo įstaigų (PMĮ) mokinius galės „užsiauginti“ jų poreikius atitinkančius specialistus – nebereikės papildomai investuoti į darbuotojų paieškas ir taip sutaupys kvalifikuotos darbo jėgos paieškų kaštus; PMĮ pagerins profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą, nes mokiniai dalinsis žiniomis su savo mokytojais, informuos apie naujausius darbo poreikius ir technologinius pokyčius įmonėse, taip didins profesinio mokslo prestižą; pameistriai įgis naujausias žinias ir kvalifikaciją, kurie darys pameistrius itin patraukliais darbo patirties turinčiais darbo rinkos dalyviais. Projekto veiklos skirsis nuo anksčiau įgyvendintų iniciatyvų pameistrystėje tuo, jog bus pasitelkiamos priemonės, kurių poveikis leistų pasiekti esminių pokyčių pameistrystės srityje: 1) numatyta itin didelė 19 milijonų finansinė investicija pameistrysčių įgyvendinimui padarys reikšmingą poveikį pameistrystės plėtrai Lietuvoje. Didelė dalis šių investicijų pasieks verslo įmones, nes lėšos skirtos pameistrių ir meistrų darbo užmokesčio, pameistrio civilinės atsakomybės draudimo, profesijos meistro mokymo ir darbo užmokesčio sąnaudoms ir kitoms išlaidoms padengti. Tokio pobūdžio finansine parama turės įtakos ypač smulkiajam verslui, kuris jautrus papildomiems kaštams, taip pat bus paskata darbdaviams priimti didesnes pameistrių grupes bei aktyviau įsitraukti į dalyvavimą pameistrystės programoje. 2) planuojama, jog ne mažiau kaip 70 proc. mokinių, pasirinkusių profesinį mokymą pameistrystės forma, mokysis vidutinėse, mažose ir labai mažose įmonėse. Tokiu būdu bus įtraukiamas didesnis skaičius verslo įmonių, kurios turės galimybę susipažinti su pameistrystės organizavimo specifika, procesais, teikiama nauda, bus užtikrinta galimybė platesnei pameistrystės apimčiai ateityje. 3) bent 40 proc. programų, įgyvendinamų pameistrystės forma, bus orientuotos į skaitmeninių kompetencijų ugdymą. Tai darys teigiamą poveikį profesinio mokymo turinio kokybei, skatins būsimų darbuotojų išmanymą apie technologines naujoves, pameistriai bus labiau pasiruošę ir gebės greičiau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir tuo bus patrauklesni darbdaviams. 4) supaprastinta atsiskaitymo tvarka už gautą finansavimą paskatins PMĮ ir darbdavius labiau įsitraukti į projekto veiklas. Skirtingai nei anksčiau įgyvendintuose projektuose, bus atsiskaitoma už pasiektą rezultatą – įgyvendintą pameistrystę. Patirtos išlaidos bus apmokamos taikant nustatytą konkretų fiksuotąjį įkainį. Tiek PMĮ, tiek darbdaviui reikės teikti mažiau finansinės apskaitos ir kitų projekto veikloms pagrįsti skirtų dokumentų, todėl sumažėjusi administracinė našta bus reikšmingas veiksnys, paskatinantis dalyvauti PMĮ ir darbdavius šiame projekte. Projekto vykdytojas planuojamą veiklą įgyvendins per jungtinį projektą (toliau – JP), kuriuo siekiama įtraukti visas Lietuvoje PMĮ įgyvendinant JP projektus. Projektą planuojama įgyvendinti per kelis etapus skelbiant kvietimus PMĮ dalyvauti projekte kaip JP projektų vykdytojais.