Profesinis ugdymas - prieinamas visiems Įgyvendinama

Sėkmingas jaunų žmonių įgūdžių, reikalingų darbui ir gyvenimui, ugdymas lemia jų galimybes įsidarbinti ir mažina įgūdžių neatitikties darbo rinkoje problemą. Lietuvoje didelė aukšto lygio įgūdžių paklausa, tačiau švietimo sistemos galimybės juos suteikti vertinamos nevienareikšmiškai. Remiantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. I ketvirtį daugiau nei trečdalis registruotų nedirbančių klientų neturėjo profesinio pasirengimo, o daugiau nei pusė laisvų darbo vietų buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams. Mokinių iš nepalankias sąlygas turinčių grupių dalyvavimą profesinio mokymo procese riboja nepakankama parama ir aprūpinimas mokyti reikalingomis priemonėmis, o tai gali tapti mokyklos nebaigimo priežastimi bei lemti tai, kad tokie mokiniai nebetęsia profesinio mokymo. Remiantis STRATA 2020 m. duomenimis, asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis profesiniame mokyme (pirminis, ISCED 2–4) padidėjo iki 6,1 proc. (2018 m. – 3,9 proc., 2019 m. – 5,1 proc.). Remiantis tuo darytina išvada, kad vis daugiau asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, dalyvauja profesinio mokymo procese. Tyrimai rodo, kad žemas arba netinkamas išsilavinimas ir prasta kvalifikacija, sveikatos problemos, patiriamos socialinės problemos yra tarp pagrindinių sėkmingo įsiliejimo į darbo rinką kliuvinių (Krutulienė, S. et al., 2017 ). Be to, STRATA atlikta aukštojo mokslo prieinamumo įvairaus socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso asmenims analizė (STRATA, 2018 ) atskleidė, kad mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų rečiau nei kitų šeimų vaikai tęsia mokymąsi pagal švietimo programas, teikiančias aukštesnio lygio kvalifikaciją. Kadangi mokinių iš nepalankias sąlygas turinčių grupių dalyvavimą profesinio mokymo procese riboja nepakankama parama ir aprūpinimas mokyti reikalingomis priemonėmis, kas gali tapti mokyklos nebaigimo priežastimi bei lemti tai, kad tokie mokiniai nebetęsia profesinio mokymo, šis projektas yra būtinas. Kitu atveju mokinių iš nepalankias sąlygas turinčių grupių įsitraukimas mažės, kas lems dar didesnę atskirtį. Įgyvendinant projekto veiklas nebus jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti. Projekto veiklas bus siekiama įgyvendinti taip, kad neribotų ir nepažeistų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.