ŠVIETIMO PAGALBOS IR KOORDINUOTAI TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PLĖTROS IR PRIEINAMUMO DIDINIMAS DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖJE Įgyvendinama

Pastaruoju dešimtmečiu, siekiant užtikrinti vaiko gerovę, vienodas akademinės sėkmės galimybes bei mažinti socialinę atskirtį, Europos Sąjungos šalyse buvo įgyvendintos politinės priemonės, kurių dėka buvo realizuota visą dieną dirbančios mokyklos koncepcija. Mokslininkų C. B. Geppert, S. Hofmann ir T. Hopmann teigimu, visos dienos mokymas(sis) laikytinas būtinu reagavimu į socialinius ir visuomeninius bei struktūrinius šeimos pokyčius, socialinę nelygybę ir nelygias švietimo galimybes užtikrinant vaiko gerovę. Švietimo politikų visos dienos mokyklos koncepcija įvardintina kaip vaikui patraukli priemonė, užtikrinanti lygias teises į švietimą ir pagalbą. Dažniausiai visos dienos mokykla suvokiama kaip įprasta mokykla, kurios diena trunka ilgiau nei iki pietų, kurioje išplečiamas ugdymo turinys ir organizuojamos papildomos veiklos, glaudžiai susijusios su pirmos dienos pusėje analizuojamomis temomis; aktualizuojami pedagoginiai ir socialiniai mokinių poreikiai. Švietimo prieinamumas, ugdymosi kokybės užtikrinimas ir lygios galimybės siekti asmeninės mokymosi sėkmės yra bemaž visuose svarbiausiuosiuose šalies strateginiuose dokumentuose įrašyti siekiai. Svarbu pastebėti, kad švietimo prieinamumas, ugdymosi kokybės užtikrinimas ir lygios galimybės siekti asmeninės mokymosi sėkmės įgyvendinant visos dienos mokyklos koncepciją yra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programinis siekis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Minėtos teorinės įžvalgos ir daugelyje šalių atlikti moksliniai tyrimai bei Lietuvoje parengti strateginiai dokumentai kuria solidų pagrindą visos dienos mokyklos idėjai įgyvendinti. Mokyklai, kurioje persipintų formalusis ir neformalusis švietimas, kurioje būtų pasirūpinta individualia besimokančiojo pažanga ir ugdymosi poreikiais, emocine, fizine sveikata bei saugumu, kurioje vietą rastų visi bendruomenės nariai. 2024 m. rugsėjo – spalio mėnesį Druskininkų savivaldybės mokyklose tėvų susirinkimų metu tėvams buvo pristatyta visos dienos mokyklos idėja bei atlikti kokybiniai interviu, kurių metu buvo apklausti tėvai siekiant išsiaiškinti, ar, tėvų nuomone, visos dienos mokykla yra reikalinga ir, jei reikalinga, kokia ji turėtų būti. Apklausoje taip pat norėta išsiaiškinti, koks yra švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų poreikis visos dienos mokykloje. Pasirinktas „fokus grupės“ metodas, kurio metu buvo naudojamas iš dalies struktūruotas klausimynas. Svarbu pažymėti, kad didžiausia dalis apklaustųjų visos dienos mokyklą įsivaizduoja kaip vietą, kurioje būtų sudarytos sąlygos atlikti namų darbus, du trečdaliai apklaustų tėvų visos dienos mokyklą įsivaizduoja kaip vietą, kurioje vaikai gaus socialines paslaugas, ir nemažai tėvų visos dienos mokykloje tikisi vaikams teikiamų neformaliojo švietimo paslaugų. Apie pusė apklaustųjų mano, kad visos dienos mokykloje turėtų būti sudarytos galimybės papildomai gilinti akademines žinias. Absoliučios daugumos tėvų nuomone, svarbu, jog visos dienos mokykloje būtų erdvės, skirtos ramiam laiko leidimui, skaitymui ir bendravimui bei žaidimui. Ne mažiau svarbu, kad būtų erdvė sportuoti, individualiai mokytis savarankiškai ir atlikti namų darbus bei dirbti mažose grupelėse. Du trečdaliai respondentų labai svarbiu dalyku laiko tai, kad visos dienos mokykloje būtų poilsiui ir atsipalaidavimui pritaikyti baldai. Daugiau nei pusė visų apklaustųjų mano, kad visos dienos mokykloje svarbūs poilsio kambariai, kuriuose vaikai galėtų pabūti po vieną ar po kelis, tam tikrose erdvėse galėtų atlikti gamtos mokslų darbus. Kaip svarbias švietimo paslaugas tėvai akcentavo pamokas/būrelius, kurie būtų skirti silpniau besimokantiems mokiniams, taip pat raštingumą (matematinį, kalbinį, skaitmeninį, gamtamokslį, finansinį, ekonominį) ugdančius būrelius. Tėvams labai svarbu, kad būtų sudarytos galimybės individualiai konsultuotis su mokytojais. Svarbiais tėvai laiko ir mokinio pomėgius atitinkančius būrelius, sporto būrelius. Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių tėvų nurodė, kad labai svarbu, kad visos dienos mokykloje būtų organizuojama specialistų (psichologo, logopedo, socialinio pedagogo, surdopedagogo ir kt.) pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, papildoma individuali pagalba mokantis, pagalba socializacijos procese, individualizuota pagalba gabiems mokiniams. Kalbant apie socioedukacines paslaugas, kaip svarbiausias tėvai išskyrė individualios psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimą bei prevencinės veiklos organizavimą. Apklausoje dalyvavę tėvai paminėjo, kad siekiant teigiamų vystymosi pokyčių labai reikalingos įvairios terapijos (kineziterapijos, ergoterapijos ir kt.), nes nemokamai skiriamų terapijos paslaugų nepakanka, o už papildomai teikiamas paslaugas jie dažnai neišgali susimokėti. Vertinant kultūrinio ugdymo paslaugas, trečdalis tėvų atsakė, kad šių paslaugų įgyvendinimas yra labai svarbus. Kaip pakankamai svarbias tėvai mato sveikos gyvensenos ugdymo paslaugas. Tėvai akcentuoja sąlygų sportuoti, būti lauke sudarymą, prevencinių veiklų, nukreiptų prieš žalingus įpročius, organizavimą. Apibendrinant galima teigti, kad tėvai pritaria visos dienos mokyklos reikalingumui, tačiau labai svarbu, kad visos dienos mokykloje fizinių aplinkų (erdvių) ir veiklų (turinio) įvairovė atitiktų įvairius besimokančiųjų poreikius ir pomėgius. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų bei tėvų apklausų duomenis, galima išskirti projektu sprendžiamas problemas: Socialinė atskirtis - kai kurie vaikai negali dalyvauti formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose dėl didelio tėvų užimtumo, ribotų finansinių išteklių ar nepalankios gyvenamosios vietos. Švietimo darbuotojams trūksta gebėjimų atpažinti, įvertinti individualius vaiko poreikius bei suteikti savalaikę pagalbą. Nepakankamas švietimo pagalbos prieinamumas - trūksta psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų mokykloje. Trūksta paslaugų ir priemonių, kurios leistų užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą didinat jų įtrauktį bei socializaciją. Prastėjanti mokinių bei mokytojų emocinė sveikata, mažėjanti mokymosi, darbo motyvacija, įtempti tarpusavio santykiai bei blogas bendras mikroklimatas mokyklose. Įgyvendinant projektą ir diegiant Visos dienos mokyklos (VDM) paslaugas bus maksimaliai išplėtota vaikų ir jaunimo švietimo aprėptis bei sudarytos palankiausios galimybės individualiems gebėjimams skleistis ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius; taip pat teikti veiksmingą švietimo pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų sudarant visiems lygias galimybes siekti asmeninės mokymosi sėkmės. Plečiant VDM paslaugas savivaldybėje visų mokyklų mokiniai turės didesnes prasmingo laisvalaikio formas, bus praplėsta neformaliojo užimtumo pasiūla, mokiniai bendraudami tarpusavyje po pamokų tobulins savo bendravimo įgūdžius. Tai leis jiems labiau įsitraukti į mėgstamas veiklas, padidins norą eiti į mokyklą ir leisti joje laiką - juk kuo labiau vaikams patinka mokykla, tuo aktyviau jie įsitraukia ir į patį mokymąsi - dažniau patiria sėkmę, gauna geresnius įvertinimus. Buvimas mokykloje ne tik privalomų pamokų metu, bet užsiimant mėgstama ir naudinga veikla, gaunant reikalingą pagalbą kuria pozityvią aplinką, gerina tarpusavio santykius ir mokyklos mikroklimatą. 2024 lapkričio 11 d. duomenimis Druskininkų savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 342 specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turintys mokiniai, net 70 moksleivių, turi elgesio ir emocijų, įvairiapusių raidos ir (ar) intelekto sutrikimų. Taip pat Druskininkų savivaldybės ugdymo įstaigose mokosi 236 mokiniai, kuriuos gali nepalankiai veikti jų gyvenimo sąlygos. Iš jų 21 yra našlaitis, o 215 gyvena kaime. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymu, 2024 metais nemokamą maitinimą Druskininkų savivaldybės ugdymo įstaigose gavo 559 mokiniai (iš jų 293 yra gaunantys socialinę paramą). Druskininkų savivaldybės ugdymo įstaigose mokosi 13 SUP turinčių mokinių, iš kurių 3 yra užsienio piliečiai, 1 turi dvigubą pilietybę, o 9 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžę gyventi į Lietuvą. Socialinę priežiūrą gauna 167 vaikai. Pažymime, kad planuojame į visos dienos mokyklos veiklas įtraukti 600 mokinių, iš kurių 11,6 % turi elgesio ir emocijų, įvairiapusių raidos ir (ar) intelekto sutrikimų, o 55 % veikia nepalanki socialinė-ekonominė aplinka. Dalis šių vaikų yra iš socialinę riziką patiriančių šeimų ir gauna nemokamą maitinimą ar kitą socialinę paramą. Atsižvelgiant į atliktą analizę bei savivaldybės socialinį-ekonominį kontekstą (nedidelė savivaldybė, mažas NVO įstaigų, teikiančių švietimo pagalbą skaičius, mokyklose trūksta pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų) visos dienos mokykloje pasirinktas prailgintos dienos modelis, kuriuo kaip tikimasi bus sudarytos geresnės sąlygos mokiniams gauti reikiamą pagalbą ir paslaugas mokykloje.