Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Teikiamo startinio galimybių projekto veiklos ir poveiklės siekia atliepti programos "Europos Horizontas" misijos "Climate neutral and smart cities„ (Neutralūs klimato atžvilgiu ir išmanūs miestai) ir projekto rezultatai bei patirtis būtų pritaikyta šios misijos būsimų kvietimų projektų paraiškų rengimui. Pagrindinis misijos tikslas – remti miestus spartinant jų ekologinę ir skaitmeninę transformaciją, prisidėti siekiant Žaliojo susitarimo tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 proc. pasiūlant miesto gyventojams švaresnį orą, saugesnį transportą, mažesnes spūstis ir triukšmą. Europos komisijos duomenimis, miestuose suvartojama daugiau kaip 65 proc. pasaulio energijos ir išmetama daugiau kaip 70 proc. viso pasaulio anglies dioksido emisijos. Šiuo metu didžiausias šios energijos suvartojimo ir emisijų kiekis tenka būtent pastatų šildymo ir vėsinimo veiklai, o spartėjant klimato kaitai ir ilgėjant bei dažnėjant karščio bangų trukmei, tikėtinas vis didėjantis vėsinimo poreikis bei pastatų perkaitimas, kuris gali būti pastebimas tiek senos statybos pastatuose, tiek naujos statybos, energiniu požiūriu efektyviuose pastatuose. EU misijos „Neutralūs klimato atžvilgiu ir išmanūs miestai“ tikslas – iki 2030 m. sukurti 100 klimatui neutralių ir pažangių miestų. Vienu iš šių miestų kandidatuoja tapti ir Lietuvos sostinė Vilnius. Šiuo startiniu galimybių projektu bus siekiama prisidėti prie šios misijos įgyvendinimo, kuriant klimatui neutralių pastatų gaires pasitelkiant Vilniaus, kaip būsimo klimatui neutralaus miesto modelį, siekiant įgyvendinti šiuos keturis pagrindinius uždavinius: 1. Esamos klimatui neutralių pastatų Lietuvoje ir Europoje situacijos identifikavimas; 2. Techninių gairių ir termodinaminio bei matematinio algoritmo, siekiant A++ energinės klasės tipo pastatuose pasiekti nulinės emisijos (ZEB) lygį nustatymas; 3. Galimų partnerių, gerosios praktikos paieška bei projekto rezultatų viešinimas; 4. Pasirengimas teikti paraišką programos "Europos Horizontas" misijos" „Climate neutral and smart cities„ kvietimams. Startinio projekto metu bus siekiama pradėti užmegzti bendradarbiavimą su Miestų Misijos Platforma siekiant, kad būtų sukurtas ryšys tolimesniam bendradarbiavimui „Europos Horizontas” projekto įgyvendinimo metu, o startinio projekto metu išsikelti tikslai ir veiklos būtų suderintos su Klimatui neutralių miestų vizija ir tikslais. Projekto rezultatai ir patirtis būtų pritaikyta programos "Europos Horizontas" misijos "Climate neutral and smart cities" būsimų kvietimų projektų paraiškų rengimui. Projektu būtų prisidedama prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše suplanuotų veiksmų. Šiuo projektu prisidedama prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmo: 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akceleravimo veiksmų planą. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.