Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu yra siekiama prisidėti prie minėtos problemos sprendimo, parengiant kelrodį įgalintantį akseleruoti su programos „Europos horizontas“ tematika („Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“) susijusių krypčių (socialiniai ir humanitariniai mokslai) paraiškų rengimą. Projektu taip pat prisidedama prie įgyvendinant 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše suplanuotų veiksmų. Šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmo: 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akseleravimo veiksmų planą“. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi. V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas buvo įkurtas 2023 metais kaip VDU mokslinių tyrimų akademinis padalinys, jungiantis daugiau nei 10 socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių tyrėjus iš penkių VDU fakultetų. V. Kavolio instituto misija – inicijuoti ir vykdyti nacionalinius bei tarptautinius fundamentinius ir taikomuosius humanitarinių ir socialinių mokslų transdisciplininius tyrimus, kurie atliepia mokslo, Lietuvos visuomenės bei valstybės poreikius.  Instituto mokslo veikla remiasi transdisciplininių tyrimų idėja, siekiant praplėsti tradicinių mokslo krypčių ribas ir plėtoti horizontaliąsias ir vertikaliąsias tyrimų kryptis bei tematikas, galinčias jungti kelis tyrimų laukus. Institutas vykdo transdisciplininius mokslinius tyrimus, suteikia mokslinę bazę ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą VDU studijoms, mokslininkams rengti ir moksliniams tyrimams atlikti. Instituto steigimo metu jam buvo iškelta keletas tikslų: 1) Įtraukti įvairių mokslo sričių atstovus į bendrus mokslinių tyrimų projektus, sujungiant įvairias mokslines perspektyvas, kuriant holistinį požiūrį į analizuojamą reiškinį ar problemą ir siūlant jos įveikos būdus. 2) Mokslinius tyrimus vykdyti kartu su visuomene, pasitelkiant ir įtraukiant socialinius partnerius į mokslinių žinių gavybos procesą. 3) Stiprinti humanitarinių ir socialinių mokslų vaidmenį visuomenėje, kurti atvirą akademinę kultūrą, aktyviai dalyvaujant mokslu ir tyrimais pagrįstų žinių sklaidos procesuose. Pirmiaisiais Instituto veikimo metais šalia vykdomų mokslinių veiklų yra rengiami jo strateginiai dokumentai ir jų įgyvendinimo gairės: gryninami strateginiai veiklos prioritetai ir mokslinių tyrimų kryptys, formuojami jose mokslinę veiklą vykdantys asmenys, vykdomas aktyvus mokslininkų bendruomenės telkimas įtraukiant įvairius Lietuvos ir užsienio tyrėjus. Strateginio planavimo metu nustatyta, kad skirtingose mokslo kryptyse veikianti instituto bendruomenė yra nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažinti savo srites tyrėjai, tačiau neseniai įkurtam V. Kavolio intitutui yra keliamas uždavinys tapti tarptautinėje benduomenėje pripažintu transdisciplininių tyrimų centru gebančiu inicijuoti ir dalyvauti programos „Europos horizontas“ kvietimuose ir kitose aukšto lygio tarptautinėse mokslinėse veiklose. Strateginio planavimo metu taip pat identifikuota, kad dėl trumpo instituto gyvavimo laikotarpio, transdisipliniškumo ir kitų aspektų tinklaveika (organizacijos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu) yra vienas iš svarbesnių instituto ribotumų. Suvokiant, jog mokslinių tinklų formamavimuisi reikalingas laikas bei ištekliai, instituto taryba ir administracija nusprendė akseleruoti šią veiklą parengiant instituto tinklaveikos kelrodį. V. Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslinės tinklaveikos kelrodis turėtų pateikti instituto išorinės ir vidinės aplinkos analizę, identifikuoti Instituto stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes, o taip pat pateikti tinklaveikos strateginius prioritetus, tikslus ir uždavinius bei jų įgyvendinimo vertinimo rodiklius. Atliekiant išorinės aplinkos analizę bus analizuojami Lietuvos ir ES strateginiai dokumentai bei „Europos horizontas“ strateginiai planai siekaint įdentifikuoti aktualias moslinių veiklų kryptis bei visuomenės poreikius. Taip pat bus atlikta „Europos horizontas“ projektuose dalyvaujančių šalių mokslinių centrų ir tyrėjų analizė siekaint identifikuoti potencialius tinklaveikos partnerius. Atliekama vidinės aplinkos analizė padės įvertinti esamas instituto mokslininkų kompetencijas ir mokslinį įdirbį, nustatant instituto tyrėjų moksinį patraukumą tinklaveikos partneriams ir identifikuotų pripritetinių mokslo tematikų plėtojimui bei leis išskirti tolimesnį kompetencijų plėtojimo poreikį. Vidinės aplinkos analizė taip pat įvertins esamus instituto išteklius bei jų plėtros poreikį. Vidinės ir išorinės aplinkos analizės rezultatai leis išskirti jo stipriąsias ir silpnąsias puses bei galimybes ir grėsmes. O jų įvertinimas instituto strateginių veiklos prioritetų ir tikslų kontekste leis parengti instituto mokslinių mokslinės tinklaveikos kelrodį bei jo įgyvendinimo gaires. Parengtas kelrodis turėtų būti naudojamas kaip instumentas įgalinantis institutą veikti kaip mokslinio tinklo branduolį, siekiant jo vykdomų mokslinių tyrimų tematikų bei tyrėjų kompetencijų stiprinimo, dalyvavimo programos „Europos horizontas“ kvietimuose akseleravimo, tikintis sėkmingo dalyvavimo juose. Instituto tinklaveikia yra vienas iš jo strateginių prioritetų, kurie sudaro prielaidas institutui tapti tarptautiniu lygmeniu pripažintu transdisciplininių tyrimų kompetencijų centru gebančiu formuoti aukštos kompetencijos tarptautines mokslininkų komandas, inicijuoti ir laimėti "Europos horizonto" ir panašaus lygio projektus, rengti tarptautinio lygio mokslinę produkciją bei daryti nacionalinį lygį peržengiantį poveikį visuomenei.