Viešojo pastato, esančio P. Višinskio g. 25, Šiauliuose (Šiaulių akademija), atnaujinimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas Įgyvendinama

Įgyvendinant projektą, ketinama atnaujinti ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą viešajame pastate, esančiame adresu P. Višinskio g. 25, Šiauliuose, kur šiuo metu yra Vilniaus universiteto padalinys Šiaulių akademija (toliau – Pastatas). - Pastato unikalus numeris 2998‐4009‐7017. - Pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir turto patikėjimo teise yra perduotas valdyti Vilniaus universitetui. - Pastato paskirtis: mokslo. - Pastato bendras plotas (iš viso) 8323,53 kv. m, iš jų - atnaujinamas plotas 3792,26 kv. m, pirmo etapo metu buvo atliktas pastato kapitalinis remontas, kurio metu buvo suremontuota 4531,27 kv.m vidaus ploto, šiuo etapu bus atliekami likusio vidaus ploto darbai, pilnas išorės tvarkymas,bei saulės elektrinės įrengimas. - Pastato šildomas plotas 8648,96 kv. m, iš jų - atnaujinamas plotas vėdinimo sistemai 4506,66 kv. m, šildymo sistemai - 4498,91 kv. m., bendra procentinė dalis nuo šildomo ploto būtų 52 proc. - Pastatas nepriklauso kultūros paveldui. Projektu sprendžiama plėtros programoje nustatyta problema – maža dalis sutaupytos energijos viešuosiuose pastatuose (per 2021–2030 m. pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą siekiama sutaupyti 0,55 TWh, pagal Lietuvos ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją – 1,294 TWh pirminės energijos ir 129 400 tCO2). Sprendžiama problema atitinka ir prisideda prie 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064, priemonės 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ tikslų ir uždavinių, Nacionalinio pažangos plano 6.5 uždavinio „Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių juose naudojimą“ įgyvendinimo. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, kurio siekiama projekto įgyvendinimu, yra vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų energetikos srityje iki 2050 m., ir tai įtvirtinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. Lyginant Lietuvos energijos suvartojimo efektyvumo (energijos produktyvumo) rodiklį su ES valstybių narių rodikliais, 2019 metais šis rodiklis 3,461 EUR/kgne atsilieka nuo bendro 27 ES valstybių narių vidurkio, kuris yra 8,358 EUR/kgne (šaltinis: Plėtros programos pažangos priemonės apraše nurodytos informacijos pagrindimo aprašas). Viena iš pagrindinių problemą sąlygojusių priežasčių – mažai atnaujintų viešųjų centrinės valdžios pastatų. Įgyvendinant šį projektą planuojamas atnaujinti Pastatas yra pastatytas 1984 m. ir atitinka tik F energinio naudingumo klasę (pagal NRG7 programą, 7.0.1.0 versiją esamos būklės sertifikato išrašas pateikiamas audito ataskaitos prieduose). Remiantis energetinio audito ataskaita, nustatyta, kad pastato išorės sienos, stogas, dalis langų ir durų, grindys ir sienos besiribojančios su gruntu neatitinka keliamų reikalavimų, t.y. šių išorinių atitvarų šiluminės varžos yra per mažos, todėl šildymo sezono metu gaunami viršnorminiai šilumos nuostoliai, neefektyviai panaudojama šiluminė energija. Remiantis atliktu energijos vartojimo auditu, šiuo metu Pastato: - Patalpų šilumos nuostoliai yra 2180,22 MWh arba 252,08 kWh/kv. m; - Šilumos nuostoliai atitvarose sudaro 83 proc. visų patalpų šilumos nuostolių. Jei Pastatas ir jo inžinerinės sistemos nebus atnaujintos ir problemą sąlygojusi priežastis nebus sprendžiama, Pastato būklė toliau blogės, o šiame Pastate ir tuo pačiu visuose viešuosiuose pastatuose suvartojamos energijos kiekis ateityje dar padidės. Neįdiegus tinkamų energijos taupymo priemonių, taip pat pablogės komforto bei higienos sąlygos, sumažės pastato ir/ar atskirų atitvarų ir dalių ilgaamžiškumas. Identifikuotos Pastato būklės problemos pabrėžia skubų poreikį atlikti Pastato renovaciją, siekiant užtikrinti Pastato saugumą, efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Neišsprendus problemą sąlygojusios priežasties, t.y., nerenovavus Pastato ir neįdiegus energijos taupymo priemonių, nebus sprendžiama pagrindinė problema, identifikuota nacionaliniuose teisės aktuose, t.y., viešuosiuose pastatuose sunaudojamos energijos kiekis ne tik nesumažės, bet ateityje dar padidės (dėl su laiku blogėjančios atitvarų ir inžinerinių sistemų būklės). Įgyvendinamu projektu siekiama atnaujinti Pastatą ir pagerinti jo inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Bus siekiama įgyvendinti energijos vartojimo audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, taip prisidedant prie pastato bendros būklės ir mikroklimato pagerinimo ir tuo pačiu prie metinio pirminės energijos suvartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo. Pasirinktas įdiegti energijos taupymo priemonių paketas pagal energijos vartojimo audito ataskaitą – V1, kurio ekonominis efektyvumas (nauda) didžiausias (0,225 kWh/eur/metus): - Energinio naudingumo klasė prieš atnaujinimą: F klasė (pastato energinio naudingumo sertifikato Nr. MK-0512-01026, išdavimo data 2024-05-06) - Pagal energijos taupymo priemonių paketą apskaičiuoto projektinio pastato energinio naudingumo sertifikato (po pastato modernizavimo) klasė: A. Siekiami rodikliai pagal esamo ir preliminaraus energinio naudingumo sertifikato duomenis: 1. Visas metinis pirminės energijos suvartojimo sumažėjimas – 1770874,56 kWh/metai (sutaupytos pirminės energijos skirtumas nuo esamos situacijos – 72,61 proc.); 2. Metinis energijos sumažėjimas proporcingai paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 1239612,19 kWh/metai (70 proc.); 3. Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas – 239749,17 kg CO2 ekvivalentu (sutaupymo skirtumas nuo esamos situacijos 75,02 proc.); 4. Metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas proporcingai paskaičiuotas dotacijos lėšoms – 167824,42 kg CO2 ekvivalentu (70 proc.). Projektu taip pat bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo - darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; prieinamumo visiems užtikrinimą; inovatyvumo. Vykdant Pastato atnaujinimo projektą bus taikomas universalaus dizaino principas, įskaitant lengvesnio žmonių su negalia patekimą į Pastatą užtikrinimas. Projekto veiklos prisidės prie klimato kaitos švelninimo tikslo ir prie tvarios pastatų renovacijos, žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo ir jai reikalingų resursų panaudojimo mažinimo, jų pakartotinio naudojimo, perdirbimo. Atnaujinus Pastatą, neigiamo poveikio prisitaikymui prie klimato kaitos, vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nenumatoma. Įgyvendinant projektą, bus užtikrinta atliekų prevencija ir perdirbimas bei oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė. Projekte nėra apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, pilietybės ir kitų požymių principams įgyvendinti. Įgyvendinus Projektą ir energijos vartojimo audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas: - Pastato patalpų šilumos nuostoliai po renovavimo ženkliai sumažės (72,61 proc. sutaupytos pirminės energijos nuo esamos situacijos). - Šilumos nuostoliai atitvarose po renovavimo sumažės iki 55 proc. visų patalpų šilumos nuostolių. - Pagerės Pastato fizinė būklė, bus užtikrinta ilgesnė Pastato eksploatacijos trukmė bei sumažinta konstrukcijų pažeidimo rizika. - Bus padidintas komfortas ir mikroklimato kokybė Pastato naudotojams, nes bus efektyviau reguliuojama vidaus temperatūra, sumažės šilumos nuostoliai ir pagerės vėdinimo sistema. Šios priemonės užtikrins optimalias sąlygas gyvenimui viso šildymo sezono metu. - Sumažės ilgalaikės eksploatacijos ir priežiūros išlaidos, nes sumažės gedimų rizika ir energijos nuostoliai. Įdiegti energijos reguliavimo įrenginiai leis efektyviau valdyti šilumos ir energijos sąnaudas, taip mažinant sąnaudas ir kontroliuojant vartojimą. Projekto veiklos prisidės prie 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064, ir nacionalinių energetikos ir klimato planų tikslų mažinti energijos vartojimą ir CO2 emisijas įgyvendinimo. Renovacija leis sumažinti metinį pirminės energijos suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį. Tai padės siekti Lietuvos įsipareigojimų klimato kaitos srityje, kurie yra svarbūs tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Sumažėjęs energijos suvartojimas viešuosiuose pastatuose mažins valstybės išlaidas energijai, o efektyviau veikiančios pastatų sistemos skatins darnaus ekonominio augimo tikslų įgyvendinimą ir leis įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.