Projektas „VR‘Kantu: Klaipėdos istorija kitu kampu“ yra orientuotas į prieinamumo ir kultūrinės įtraukties didinimą, naudojant modernias audiovizualines technologijas. Tai leidžia sukurti turinį, kuris ne tik vizualiai, bet ir garsiai perteikia Klaipėdos istoriją ir architektūrą, suteikiant galimybę vartotojams ne tik matyti, bet ir girdėti kultūrinius naratyvus. Projekto tikslas – suskaitmeninti ir papildyti per keletą metų bibliotekos sukurtą ir išplėtotą Imanuelio Kanto ekskursiją Klaipėdoje, pabrėžiant ne tik I. Kanto ryšius su miestu, bet ir Klaipėdos istorinę bei architektūrinę praeitį, virtualiai keliaujant po Klaipėdą su I. Kantu. Bibliotekos sukurtas intelektinis ekskursijos turinys buvo perteiktas ne tik ekskursijose, tačiau ir audio-formatu, suteikiant gyventojams galimybę patiems, savarankiškai pakeliauti po Klaipėdos miesto I. Kanto protėvių erdves. Tad šiuo projektu siekiame auginti I. Kanto tėvo miesto, Klaipėdos, ekskursiją, skaitmeninti ir vizualiai patraukliai perteikti sukauptą intelektinį turinį ne tik Klaipėdos gyventojams, bet nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. Šis projektas kvies lankytojus virtualiai patirti Klaipėdos miesto žavesį, naudojant pažangias virtualios realybės technologijas, kurios suteiks galimybę patirti miesto istoriją ir architektūrą naujais, interaktyviais būdais. Kuo I. Kantas reikšmingas Klaipėdai ir kodėl šį istorinė asmenybė leidžia ne tik didžiuotis sąsajomis su uostamiesčiu, tačiau taip pat yra puikus katalizatorius istorinės Klaipėdos pažinimui. Kas gali geriau parodyti Jums Klaipėdą, negu viena žymiausių iš šių kraštų kildinama asmenybė? Klaipėdą ir pasaulinės reikšmės asmenybę, lietuvių kilmės Prūsijos filosofą, vieną iškiliausių žmonijos mąstytojų per visą istoriją Imanuelį Kantą (1724–1804) sieja glaudūs, tačiau mažai akcentuojami ryšiai. Filosofo protėvių šaknys – Klaipėdos rajone, Kantvainių kaime. Klaipėdoje gyveno trys filosofo šeimos kartos - prosenelis, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi, laidojami senojoje ir naujojoje miestiečių Jono bažnyčiose. Šeima turėjo nekilnojamo turto abejose uostamiesčio dalyse - Senamiestyje ir Fridricho mieste. Kanto senelis, odų dirbėjas, gyvenęs Klaipėdoje, 1715 m. mirė ir, kaip teigiama šaltiniuose, buvo palaidotas po savo namų slenksčiu (Tomo g. 4). Šie faktai neginčytini – juos įrodė vokiečių istorikai, remdamiesi 2 dokumentais, esančiais Karaliaučiaus miesto archyvuose. Anot dr. Alvydo Jokubaičio, iškilesnės, reikšmingesnės, didesnio masto asmenybės, susijusios su Klaipėdos kraštu, nerasime. 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteikus I. Kanto vardą, iškelti šie istoriniai, kultūriniai faktai, pradėtas gaivinti pamirštas (ar tiesiog neatskleistas) kultūros paveldas. Klaipėdos senamiestis, I. Kanto vardu pavadinta biblioteka, Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, dabartinis Friedricho pasažas, senasis turgus, Tomo g. 3-5 esantys namai, kuriuose gyveno I. Kanto giminaičiai - šios ir kitos miesto ar užmiesčio vietovės ne tik iškelia tyrinėtojams naujus medžiagos šaltinius (I. Kanto motinos užrašai, Šv. Jono bažnyčios knygos, J, Zembrickio publikacijos ir kt.) leidžiančius giliau pažinti I. Kanto asmenybę, bet ir papildo miesto paveikslą naujomis spalvomis, yra vertingi kultūros objektai; juos pristatant atsiskleidžia visapusiška miesto istorija, kultūros palikimas ir jo vertė, kuri aktuali ne tik klaipėdiečiams, bet ir iš kitų Lietuvos regionų ar užsienio atvykstantiems svečiams. Tad projektu suskaitmeninta sukurta ekskursija bei papildyta Klaipėdos architektūros skaitmeninta medžiaga kvies pažinti Kanto Klaipėdą, miestą ne tik per VR kuriamą efektą, tačiau ir per integruotus edukacinius elementus. Projektu siekiame sukurti VR turinį, kuris leistų vartotojams patogiai ir įtraukiančiai tyrinėti Klaipėdos miestą, išskirtinai pabrėžiant svarbias istorines vietas ir architektūros objektus. VR platforma bus suprojektuota taip, kad skatintų ne tik mokymąsi ir edukaciją, bet ir turizmą, suteikdama galimybę tiek vietos gyventojams, tiek užsienio lankytojams pažinti Klaipėdos miesto istoriją ir kultūros paveldą. Projekto tikslas yra ne tik praplėsti žinių apie Klaipėdą horizontus, bet ir skatinti kultūrinį dialogą bei suvokimą, suteikiant galimybę vartotojams visame pasaulyje patirti miesto grožį ir istorinę reikšmę. Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su istorikais, kultūros paveldo specialistais ir švietimo ekspertais, užtikrinant turinio tikslumą ir edukacinę vertę. Projekto socialinė atsakomybė bus įgyvendinama užtikrinant, kad projektas būtų prieinamas ir pritaikytas įvairioms vartotojų grupėms, įskaitant žmones su negalia. Projektas yra orientuotas į kelias pagrindines problemas: Edukacinės galimybės: išmaniosios technologijos, tokios kaip VR, suteikia galimybę įtraukiančiai ir efektyviai perteikti istorinę bei kultūrinę informaciją. Virtualios realybės naudojimas švietime, remiantis Gavazzi, F., Marzorati, D., Realdon, O., 2020 m. atliktu tyrimu, leidžia sukurti simuliacijas, kurios padeda geriau suvokti ir įsiminti informaciją. Tyrimas rodo, kad VR aplikacijos gali padėti mokiniams ir studentams geriau suprasti istorines temas ir kontekstus, pasižyminčius dideliu informacijos tankiu. Inovacijos tampa vienu iš efektyvių sprendimo būdų, kaip paskatinti domėjimąsi, kultūrinį raštingumą, bendrą išprusimą. Kultūrinės įtraukties ir prieinamumo didinimas: pasak 2021 m. UNESCO ataskaitos, VR technologijos padeda įveikti fizinio lankymosi ribojimus, suteikiant galimybę asmenims su judėjimo negalia ar kitomis sveikatos problemomis patirti kultūros objektus be būtinybės juos fiziškai lankyti. Be to, VR padeda išvengti kultūrinės ir istorinės segregacijos, suteikdama vienodas galimybes visiems asmenims, nepaisant jų fizinių, socialinių ir kitų aplinkybių, susipažinti su kultūros paveldu. Turizmo sektoriaus plėtra ir inovacijos: VR technologijos gali ir turi tapti svarbiu įrankiu pritraukiant naujas turistų grupes. Toks sudominimo potencialas ypač išryškėjo pandemijos metu, kai kelionės buvo ribojamos, tad asmenys rinkosi keliauti virtuliai ir toks pasaulio pažinimas auga kaip tvari ir aiški rinkos niša. Virtualios ekskursijos taip pat gali padidinti susidomėjimą realiomis vietomis, skatindamos turistus ateityje apsilankyti fiziškai. Tad toks skaitmeninis produktas prisidėtų ir prie ekonominio Klaipėdos miesto augimo. Socialinė atsakomybė ir tvarumas: projekto 'VR‘Kantu: Klaipėdos istorija kitu kampu" tvarumo strategija remiasi inovacijomis ir efektyvumu, siekiant minimalaus poveikio aplinkai. Esant skaitmeniniam formatui, projektas leidžia virtualiai patirti Klaipėdos miesto žavesį be realios kelionės, mažinant transporto sukeliamą taršą ir energijos suvartojimą. Taip pat, projekte numatoma siekti naudoti aukštos efektyvumo kompiuterinę įrangą ir serverius, kurie atitinka aukščiausius energijos tausojimo standartus. Be to, visos projektui reikalingos medžiagos bus skaitmeninės, tad nekils poreikis gaminti ir vartoti popierių ar kitas vienkartinio naudojimo prekes, o tai dar labiau mažina ekologinį projektų pėdsaką. Šis projektas ne tik suteiks prieigą prie kultūrinio paveldo įvairioms visuomenės grupėms, bet ir skatins ekologiškesnį požiūrį į mokymąsi ir kultūros patyrimą. Kad būtų užtikrinta sėkminga šių tikslų įgyvendinimo strategija, projektas remiasi gausiais moksliniais tyrimais ir atvejų analizėmis, kurie rodo VR technologijų efektyvumą edukacinėse ir kultūros paveldo srityse. Pavyzdžiui, Cipresso et al. (2018) atliktas tyrimas parodė, kad virtualios realybės technologijos gali žymiai padidinti vartotojų įsitraukimą ir emocinį atsaką, lyginant su tradicinėmis edukacinėmis metodikomis, todėl tai suteikia VR technologijoms didelį potencialą edukaciniame kontekste. Be to, projekto vykdymas atsižvelgia į horizontaliuosius principus, įskaitant darnų vystymąsi, lygių galimybių užtikrinimą ir nediskriminavimą. Projektas siekia integruoti principus, kurie skatina įvairių grupių, įskaitant moteris, etnines mažumas ir žmones su negalia, įtrauktį ir prieigą prie kultūros ir švietimo. Vienas iš pagrindinių projektu sprendžiamų iššūkių yra nepakankamas istorinių ir kultūrinių vietų prieinamumas asmenims su judėjimo sutrikimais. Pasak 2019 m. UNESCO ataskaitos, daugelis kultūros objektų vis dar yra nepasiekiami fizinių kliūčių dėl. Projektas "Interaktyvi I. Kanto kelio VR ekskursija Klaipėdoje" šią problemą sprendžia kurdamas virtualias ekskursijas, kurios leidžia patirti kultūros objektus be fizinio apsilankymo, taip padidinant kultūrinio turinio prieinamumą ir įtrauktį. Projekto poveikis bus vertinamas remiantis vartotojų atsiliepimais, edukacinės medžiagos įsisavinimo lygiu ir lankytojų skaičiumi. Tai leis įvertinti, kaip efektyviai projektas prisideda prie švietimo kokybės gerinimo, kultūrinio suvokimo stiprinimo ir turizmo plėtros Klaipėdoje. Projektas „VR‘Kantu: Klaipėdos istorija kitu kampu“ yra skirtas adresuoti kelis esminius poreikius, susijusius su kultūros paveldu ir švietimo prieinamumu. Vienas pagrindinių projektu sprendžiamų iššūkių yra kultūros prieinamumo didinimas asmenims su įvairiomis negaliomis. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip virtuali realybė (VR), suteikia unikalią galimybę patirti kultūros objektus be fizinių apribojimų, kurie dažnai yra nepereinami kliūtys asmenims su judėjimo negalia. Be to, šis projektas ypatingai aktualus žmonėms su regos ar klausos sutrikimais. Naudojant VR technologijas, galima sukurti audiovizualines programas, kurios būtų pritaikytos ne tik įprastai besijaučiančiam vartotojui, bet ir tiems, kuriems reikalingi specialūs prieinamumo sprendimai. Pavyzdžiui, regos sutrikimus turintiems žmonėms galima pateikti gilesnį garso aprašymą apie aplinką ar istorines įžvalgas, o asmenims su klausos negalia - teikti turinį su subtitrais ar gestų kalba, taip užtikrinant, kad informacija būtų suprantama visiems.