Žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos plėtra Klaipėdos uoste Įgyvendinama

Griežtėjantys tarptautinių organizacijų bei nacionalinių institucijų aplinkosauginiai reikalavimai, vis aktyviau skatinamas perėjimas prie neutralumo klimatui ir gamtai, augantis vietos bendruomenių įtraukimas į sprendimų priėmimą ir kitos globalios tendencijos reiškia, kad Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui organizuojant tolesnę veiklą bei vykdant plėtrą labai svarbu planuoti tolesnį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – KVJU) vystymą atsižvelgiant į aplinkos būklės gerinimą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, išmaniųjų technologijų diegimą ir žmonių gyvenamosios bei darbo aplinkos gerinimą. Atsižvelgiant į tai, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – KVJUD) misija – sutelkti dėmesį į ES žaliojo kurso gaires, kurti pridėtinę vertę Lietuvai, KVJU klientams ir partneriams, aktyviai bendradarbiaujant su KVJU bendruomene investuoti į tvarų KVJU pramonės komplekso augimą, siekti išsaugoti ir gerinti KVJU aplinkos būklę, mažinti KVJU veiklos įtaką aplinkai . KVJUD 2023–2026 m. laikotarpio strateginio veiklos plano SSGG analizėje nurodyta, jog viena iš silpnybių – uosto naudotojų vykdoma tarši veikla uoste formuoja neigiamą Klaipėdos uosto įvaizdį, institucijos, kontroliuojančios aplinkos apsaugą turi nepakankamai administracinių įrankių daryti įtaką teršėjams. Viena iš galimybių – Europos Sąjungos politika orientuota į taršos ir emisijų mažinimą sudaro galimybes įgyvendinti su darniu vystymusi ir aplinkosauga susijusius projektus, dalinai juos finansuojant dotacijų lėšomis. Prie uosto taršos neabejotinai prisideda ir atliekų surinkimo laivų naudojamo dyzelino išskiriama anglies dioksido (kaip ŠESD) emisija. Atliekų surinkimo laivas išskiria 335,07 t. per metus. Taip pat išaugusios energetinių resursų kainos sukuria dar vieną problemą – ženkliai padidėja atliekų surinkimo paslaugos teikimo savikaina. Šuo metu KVJUD vykdo viešojo pirkimo procedūras, kurioms pasibaigus bus pasirašyta atliekų surinkimo laivo, varomo elektra arba kitais ŠESD emisijų negeneruojančiais degalais, statybos sutartis. Planuojama, jog toks laivas pradės būti eksploatuojamas nuo 2025 m. II ketv. pradžios. Verta investuoti į projektą, nes šiuo projektu mažinamos ŠESD emisijos KVJU teritorijoje bei pačioje Klaipėdoje. Su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ yra pasirašyta preliminarioji žaliojo vandenilio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurios 2023-04-17 papildymą UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įsigys iki 45 000 kg žaliojo vandenilio per metus. Tai maksimalus planuojamas pirkti žaliojo vandenilio kiekis. Realiai UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pirks pagal konkretų poreikį kiekvienais metais, atsižvelgiant į turimų autobusų kiekį. Šio kiekio (45 000 kg) visiškai pakaktų aprūpinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ planuojamus pirkti vandeniliu varomus autobusus: 1 autobusui 2025-2026 m., 2027-2028 m. – 2 autobusams, 2029 m. – 12 autobusų, 2030 m. – 15 autobusų. Tokiu būdu viešajam transportui tektų: 2025-2026 m. 5,2% (4800 kg), 2027-2028 m. 9,9% (9600 kg), 2029 m. 39,7% (28800 kg), 2030 m. 29,1% (36000 kg). Įgyvendinus šį projektą bus išspręstos šios problemos: 1. KVJUD atliekų surinkimo laivo naudojamo dyzelino išskiriamos anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas pradėjus eksploatuoti atliekų surinkimo laivą, varomą elektra ir žaliuoju vandeniliu, kuris ŠESD emisijų negeneruoja. 2. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ autobusų naudojamo dyzelino išskiriamos anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas pradėjus eksploatuoti vandeniliu varomus autobusus. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami HP ir nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Projekte nėra numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises (orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės, asmens duomenų, prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu, lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių, vaiko teisių, gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo, solidarumo ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos.