Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas;
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 straipsnio 4 ir 5 dalys);
Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“;
Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“;
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas;
Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas;
Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.
Oro kokybei vertinti:
Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Oro kokybės normoms vertinti:
Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“;
Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“;
Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“.

Rekomenduojama projektus įgyvendinti miestuose, turinčiuose 10 tūkst. ar daugiau gyventojų, pagal Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijas savivaldybėms aplinkos oro monitoringo plėtrai / raidai (rizikos kriterijai monitoringo vietų parinkimui, turinio nustatymui, duomenų kokybės užtikrinimui ir kt.) sudarant prielaidas savivaldybėms nuolat turėti aktualią informaciją apie oro kokybę rizikos teritorijose, reikiamą gyventojams informuoti ir būklės gerinimo priemonėms laiku taikyti, rengiamas pagal valstybinio audito 2022 m. birželio 10 d. ataskaitą Nr. VAE-6 „Aplinkos oro būklės vertinimas“.
Informavimo apie projektą ir komunikacijos veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.
Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali papildomai prisidėti įgyvendinant projektą. Netinkamos finansuoti išlaidos ir projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamas finansavimas, turi būti finansuojamos projekto vykdytojo lėšomis.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, pareiškėjai, atlikdami visus pirkimus, išskyrus minėtame nutarime numatytas išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Projektuose negali būti numatyta:
apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui;
veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui;
Projektuose turi būti užtikrinama, kad vykdant projektų veiklas būtų prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – siekti miestų ir gyvenviečių įtraukumo, saugumo, atsparumo ir darnumo įvairiose srityse, taip pat siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei – įgyvendinimo.
Veiksmai, užtikrinantys lygybę, įtrauktį ir nediskriminavimą, nenumatomi.
Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas pateikiamas Gairių 1 priede.
Projektai turi neprieštarauti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijoms, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).
Projektuose neturi būti numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises (orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos).

Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas laikantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2024 m. III ketvirtis – 2025 m. I ketvirtis.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede: https://esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3

Netaikoma.

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Kilus klausimams kreiptis į nurodytą kvietime atsakingą už kvietimą asmenį.

3 priedas: Informacija apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus 9 priedas: Savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinta savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa kartu su Aplinkos apsaugos agentūros teigiama derinimo išvada 10 priedas: Projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai 11 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas bus pajėgus padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriamas finansavimas, ir netinkamas finansuoti išlaidas