1. Pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau - PFSA) finansuojama veikla, kuria siekiama pagaminti (surinkti) visai netaršias (M2 ir M3 klasės) elektrines transporto priemones (toliau – elektriniai autobusai) padidinus gamybinius pajėgumus. Veikla tikimasi paspartinti transporto parko transformaciją, perėjimą prie visai netaršių transporto priemonių naudojimo, mažinti taršių transporto priemonių skaičių.
2. Pagal PFSA projektams gali būti teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje. Finansavimas, skiriamas kaip valstybės pagalba projektams, yra investicinė pagalba, kuri teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 13 ir 14 straipsnius, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnyje nustatytus tinkamų finansuoti išlaidų dydžius.
3. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš pareiškėjo lėšų. Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai, iš kurių įgyvendinamas projektas ar jo dalis, turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs projektų įgyvendinimo plano (toliau – PĮP) pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais gali būti laikoma:
3.1. kredito įstaigos, finansų įmonės paskola; jei pareiškėjo planuojamas nuosavų lėšų šaltinis yra kredito įstaigos ar finansų įmonės paskola, pateikiamas preliminarus kredito įstaigos ar finansų įmonės sprendimas suteikti paskolą, tačiau po sprendimo skirti finansavimą priėmimo, bet ne vėliau kaip per CPVA nustatytą terminą iki projekto finansavimo sutarties pasirašymo, turi būti gauta paskola arba pateikta pažyma, kurioje nurodytas galutinis kredito įstaigos ar finansų įmonės sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui vykdyti, esant tam tikroms sąlygoms ar įvykdžius tam tikras sąlygas;
3.2. jei pareiškėjas skolinasi ne iš kredito įstaigos ar finansų įmonės, jis papildomai turi pateikti skolintojo finansinį pajėgumą skolinti atitinkamą lėšų sumą įrodančius dokumentus;
3.3. pareiškėjo piniginės lėšos; su PĮP pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (-ios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta projektui įgyvendinti skirti tam tikrą lėšų sumą, ir (ar) informacija apie lėšų šaltinį (kredito įstaigos sąskaitos (-ų) išrašas ar kredito įstaigos pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, numatomos pajamos, pelnas, nepaskirstytini rezervai ar kt.).
4. Kiekvienas projektas turi atitikti plano „Naujos kartos Lietuva“ reformos „Judame neteršdami aplinkos“ tikslą – reikšmingai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palaipsniui atsisakant labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių miestuose ir regionuose ir padidinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje.
5. Pagal PFSA teikiamų projekto veiklų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip iki 2026 m. balandžio 30 d. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, projekto įgyvendinimo trukmė gali būti pratęsta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14e33320f1ed11ec8fa7d02a65c371ad/asr) nustatyta tvarka, nepažeidžiant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 149.3 papunktyje nustatyto termino.
6. Projektų įgyvendinimo reikalavimai:
6.1. projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, PFSA ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
6.2. pareiškėjas turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, numatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje;
6.3. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka, nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priede; pirkimų sutarčių šalims neturi būti taikomos Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme;
6.4. parama teikiama pareiškėjams, įsidiegusiems ISO aplinkos apsaugos vadybos sistemas.
7. Projekto įgyvendinimo metu pagaminti elektriniai autobusai turi atitikti Europos Sąjungos emisijų ir triukšmo, saugumo standartus, turi būti varomi tik elektra (emisija turi būti 0 g Co2/km), pritaikyti keleiviams ir neįgaliesiems vežti, turėti erdvų saloną.
8. Elektriniams autobusams įkrauti įrengiamos sistemos turi atitikti įkrovimo infrastruktūros technines specifikacijas, nustatytas 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES.
9. Elektriniai autobusai turi būti sertifikuoti pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, reikalavimus su reikalavimų pakeitimais.
10. Elektriniai autobusai turi atitikti I, II ir A klasių keleivinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus, nustatytus Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėje Nr. 107 „Vienodos nuostatos dėl M2 arba M3 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją“.
11. Elektriniai autobusai turi atitikti transporto priemonių pritaikymo individualių poreikių turintiems asmenims reikalavimus, numatytus Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše.
12. Elektriniai autobusai surenkami laikantis Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo reikalavimų.
13. Pagamintiems (surinktiems) elektriniams autobusams Lietuvos transporto saugos administracijoje turi būti atliktas atitikties įvertinimas ir gautas Europos Sąjungos (toliau – ES) ar nacionalinio tipo patvirtinimo liudijimas arba kiekvienos transporto priemonės individualus patvirtinimas.
14. Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną PĮP pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedą.
15. Finansavimas gali būti skiriamas pareiškėjams atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 2–5 dalyse, 14 straipsnyje nustatytus apribojimus.
16. Finansavimas neskiriamas pareiškėjui, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu (Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos sąrašas skelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos interneto tinklalapyje
https://fntt.lt/lt/tarptautines-finansines-sankcijos/4166), arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje
//www.migracija.lt.
17. Projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, projekto veiklos išlaidoms apmokėti skyrus ES struktūrinių fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą, įskaitant de minimis pagalbą.
18. Projekto vykdytojas turi apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą naudotas finansavimas, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų nuo projekto finansavimo pabaigos.
19. Pareiškėjas PĮP privalo nurodyti rodikliais „Lietuvoje pagamintų (surinktų) ir modifikuotų elektrinių autobusų skaičius“ ir „Pradėtas elektrinių autobusų surinkimas“ siekiamą reikšmę, kuri turi būti pasiekta iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Projektas taip pat turi prisidėti prie Reglamento (ES) 2021/2106 priede nustatyto 9 bendrojo rodiklio „Paramą gavusių įmonių (iš kurių mažosios, įskaitant labai mažas, vidutinės ir didelės) skaičius“.
20. Jei pareiškėjas yra labai maža, maža ar vidutinė įmonė (toliau – MVĮ), ji turi būti veikianti ne trumpiau kaip vienus metus ir kurios vidutinės pačios MVĮ pagamintos produkcijos metinės pajamos per pastaruosius 3 finansinius metus arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos (jeigu MVĮ vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 145 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai) eurų (vertinama, ar pareiškėjas yra MVĮ, kuri turi pakankamai patirties, t. y. veikia ne trumpiau kaip vienus metus, ir kuri yra finansiškai pajėgi, t. y. kurios vidutinės metinės pajamos iš pačios pagamintos produkcijos pagal pateiktus pastarųjų 3 finansinių metų arba per laiką nuo MVĮ įregistravimo dienos (jeigu MVĮ vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentus yra ne mažesnės kaip 145 000 (vienas šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai) eurų.
21. Vadovaudamiesi žaliųjų pirkimų tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 478 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, pareiškėjai, atlikdami visus pirkimus, išskyrus minėtame nutarime numatytas išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
22. Įgyvendindamas projektą projekto vykdytojas privalo laikytis Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninių gairių 2021/C58/01 ir „InvestEU“ fondo remiamų operacijų tvarumo patikros techninių gairių, užtikrinti, kad priemonė atitiktų minėtas Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires.
