1. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Reglamentas (ES));
2. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013;
3. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);
4. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;
5. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės);
6. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo;
7. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742;
8. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika).

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas;
2. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“;
3. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos patvirtinimo“;
4. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“;
5. Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6. Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-755 „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“;
9. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-570 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“;
10. 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“;
11. Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6 „Dėl Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
12. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“.

1. Projektai gali būti įgyvendinami visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione) arba ne Lietuvos Respublikoje, jei vykdant projekto veiklas sukurti produktai, rezultatai ir nauda atitenka Lietuvos Respublikai. Įgyvendinant vieną projektą bendrai Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, projekto išlaidos Aprašo 2.1 papunktyje nurodytoms veikloms paskirstomos tokiu santykiu: Sostinės regionui – 27,7 proc. ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 72,3 proc.
2. Pareiškėjas, prieš teikdamas PĮP Administruojančiai institucijai, turi jį suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija), pateikdamas projektinį pasiūlymą, užpildytą pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo procedūrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo procedūrų aprašo patvirtinimo“, priedą.
3. Taikant Reglamento (ES) 63 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl ESF+ projektų, tinkama tikslinė grupė ar jos dalis ir su veiksmais susijusios išlaidos, esant pagrįstam poreikiui, gali būti priskiriamos vienam iš regionų, neatsižvelgiant į tai, kuriame regione asmenys gyvena ar dirba, su sąlyga, kad veiksmas padeda siekti konkrečių programos tikslų.
4. Planuojant projektą, lėšos ir rodikliai turi būti aiškiai atskirti į atskiras projekto poveikles pagal regioną ir intervencinę priemonės sritį.
5. Projekto tikslinės grupės administravimas bus vykdomas, vadovaujantis Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcija, kuri yra skelbiama adresu https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/projekto-dalyviu-informacijos-administravimo-instrukcija.
6. Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti privalomas matomumo ir informavimo apie projektą veiksmų priemones, nustatytas PAFT.
7. Įgyvendindamas projektą, kurio vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) Eur, projekto vykdytojas turi surengti komunikacinį renginį ar veiklą, laiku įtraukdamas Europos Komisiją ir vadovaujančiąją instituciją.

Projekte negali būti numatyta:
1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principui įgyvendinti;
2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti.
Projekte turi būti numatyta:
1. organizuodamas mokymo veiklas, projekto vykdytojas prieš projekto veiklos įgyvendinimą turi atlikti būsimų mokymų dalyvių apklausą, siekdamas nustatyti, ar mokymų dalyviai turi specialiųjų poreikių, į kuriuos organizatorius turėtų atsižvelgti (pvz., parinkdamas mokymų vietą, prieinamą žmonėms su judėjimo negalia, suorganizuodamas gestų kalbos specialisto paslaugą, parinkdamas tinkamas mokomąsias priemones akliesiems ar silpnaregiams ir pan.);
2. įgyvendinant projektų veiklas, į jų turinį, kur tai įmanoma, turi būti įtraukiami lygių galimybių ir lyčių lygybės aspektai;
3. projektų veiklos, jų turinys ir galimi produktai turi būti organizuojami ir kuriami laikantis universalaus dizaino ir inovatyvumo (kūrybingumo) principų (pvz.: prieinamumo, lankstumo, paprasto ir intuityvaus naudojimo, tolerancijos klaidoms ir kt.);
4. projektas turi prisidėti prie Jungtinių Tautų 70-ojoje sesijoje 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtos Generalinės Asamblėjos rezoliucijos „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ 4 tikslo „Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi“ 4.1 uždavinio „Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamų ir veiksmingų mokymosi rezultatų“ įgyvendinimo.
5. Projektai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y. turi būti tvarūs aplinkos atžvilgiu ir vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088. Atitiktis šiam principui turi būti užtikrinta viso projekto įgyvendinimo metu (Aprašo priedas).
6. Veiklos ir poveiklės atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą. Pagrindiniai Chartijos nuostatų laikymuisi taikomi reikalavimai aprašyti šio Aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose.

Papildomi reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas, nei numatyta Administravimo taisyklėse ir PAFT, netaikomi.

Projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo projekto sutarties įsigaliojimo. Prireikus projekto veiklos gali būti pratęstos pagrįstam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 31 d.

Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, kurie nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede. https://esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3

Specialieji projektų atrankos kriterijai nėra nustatomi.

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Kilus klausimams kreiptis į nurodytą kvietime atsakingą už kvietimą asmenį.

1 priedas: Partnerio deklaracija (jei projektas įgyvendinamas su partneriais) 9 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas), išlaidų skaičiavimai.