Taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimo į biodujomis varomas skatinimas (N3) Pasibaigęs

Transporto priemonės, kurioms planuojama skirti finansavimą, gali būti varomos tiek LNG (suskystintomis), tiek CNG (suspaustomis) dujomis.
Tačiau kol kas Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo, kaip LNG dujoms iš atsinaujinančių išteklių (bio LNG) išduodamos Kilmės garantijos, todėl šiuo metu LNG atveju nebūtų galimybės išpildyti finansavimo sąlygų aprašo  2.18.9 papunktyje numatytos sąlygos dėl Kilmės garantijos pateikimo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šiuo metu paramos lėšomis galės būti finansuojamos tik CNG (suspaustos) dujų technologija varomos transporto priemonės.

Apraše nėra nurodyta, kad draudimas turėtų būti Kasko, tačiau svarbu, kad draudimas galiotų nuo transporto priemonės įsigijimo iki poprojektinio laikotarpio pabaigos (t. y. 5 metus po projekto pabaigos) ir kad už paramos lėšas įsigytas turtas (transporto priemonės) būtų apdraustas maksimalia to turto atkuriamąja verte nuo visų galimų rizikos atvejų. Jeigu pareiškėjo/ projekto vykdytojo įsigytų transporto priemonių draudimas tenkins šias sąlygas, tuomet jis bus laikomas tinkamu.

Aprašo 2.19.6 p. dėl vykdomų pirkimų nustatytos tokios sąlygos: „2.19.6. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka, nustatyta Projektų taisyklių 7 priede (šį priedą pridedu); Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašu, patvirtintu 2011 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“; transporto priemonės įsigyjamos iš tiekėjų ir (ar) gamintojų, kuriems netaikomos Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme“.
Viešuosius pirkimus privalo vykdyti pareiškėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) arba perkantysis subjektas pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (PĮ).
Jeigu pareiškėjas nėra perkančioji organizacija, kaip nustatyta VPĮ arba perkantysis subjektas pagal PĮ, pirkimus turi vykdyti vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytais reikalavimais.
Reikalavimai, kaip turi būti vykdomi tokie pirkimai, nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priede. Jeigu pareiškėjas vykdydamas pirkimus nesilaikė šių reikalavimų, administruojančiai institucijai vertinant paskesnę įvykdytų pirkimų patikrą, bus pradėtas pažeidimo tyrimas, o nustačius pažeidimą, pritaikyta finansinė korekcija.

Klausimas, kokiu tikslu bus norima įkeisti įsigyjamas transporto priemones? Jeigu įkeitimas yra būtinas dėl norimo gauti kredito projekto nuosavam įnašui padengti, tuomet atsakymas yra taip – įkeisti galima, tačiau tam turi būti gautas CPVA pritarimas. Pareiškėjas su PĮP turi pateikti prašymą CPVA įkeisti ar kitu būdu suvaržyti daiktines teises į turtą. Prašymas rengiamas pagal rekomendacijas (pridedama nuoroda į jas: https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/rekomendacijos-del-sutikimo-ikeisti-ar-kitaip-suvarzyti-turta-isigyta-ar-sukurta-is-europos-sajungos-fondu-lesu-2021-2027-metu-finansavimo-periodo). 
Prašymo forma – rekomendacijų 1 priedas.
Atkreipiame dėmesį, kad galutinis sprendimas dėl turto įkeitimo bus priimtas gavus ir įvertinus prašymą dėl turto įkeitimo.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad prieš planuojant įkeisti iš finansavimo lėšų įsigyjamą turtą, siūlome įsivertinti, ar nėra galimybės įkeisti jau turimą nuosavą turtą.

Su PĮP turi būti pateikti patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. Tiksliau, jeigu jie pateikti Juridinių asmenų registrui – jų teikti CPVA nebereikia – tuos duomenis bus galima gauti iš JAR.
Jei PĮP teikimo metu dar nebus patvirtintos finansinės ataskaitos už 2023 m., tai šie duomenys gali būti pateikti PĮP vertinimo metu (jas patvirtinus). Kitu atveju, bus vadovaujamasi paskutinių patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų informacija (t. y. 2022 m.).

ES finansuojamų projektų įgyvendinimą (nuo PĮP pateikimo iki projekto įgyvendinimo pabaigos bei jo poprojektinę priežiūrą) reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (PAFT).
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14e33320f1ed11ec8fa7d02a65c371ad/asr
Bendrai terminai nuo PĮP pateikimo iki projekto finansavimo sutarties pasirašymo atrodytų taip (čia maksimalūs terminai):
45 d. d. (PĮP vertinimui – PAFT 60.3 p.) + 3 d. d. (PĮP vertinimo ataskaitos pateikimui ministerijai – PAFT 80 p.) + 5 d. d. (priimamas sprendimas skirti finansavimą – PAFT 84 p.) + 3 d. d. (priimtas sprendimas pateikiamas CPVA – PAFT 87 p.) + 21 d. d. (projekto sutarties susiderinimui ir pasirašymui – PAFT 94 ir 95 p.).

ES lėšomis įgyvendinamiems projektams yra taikomi tęstinumo reikalavimai, nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių Dešimtame skirsnyje „Investicijų tęstinumas“ (245-257 punktai).
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14e33320f1ed11ec8fa7d02a65c371ad/asr
Bankroto atveju:
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 251 p. nurodyta, kad „251. Taisyklių 246–249 punktuose nustatyti reikalavimai netaikomi projektams, kai su projektu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto“.
Jeigu veikla nutraukiama:
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 246 p. nurodyta:
„246. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas, t. y. iš ERPF, Sanglaudos fondo, TPF (išskyrus, kai finansuojami projektai pagal Reglamento (ES) 2021/1056 8 straipsnio 2 dalies k, l ir m punktų reikalavimus) lėšų finansuojamų projektų, kurių veiklos susijusios su investicijomis į infrastruktūrą arba gamybą (prekių ar paslaugų kūrimą), vykdytojai (partneriai, JP projektų vykdytojai) per 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos (kai įgyvendinami JP projektai, – nuo JP finansavimo pabaigos) arba projektų, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai (partneriai, JP projektų vykdytojai) per valstybės pagalbos taisyklėse nustatytą laikotarpį negali:
246.1.  nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už konkretaus Investicijų programos regiono ribų, taip pat už Lietuvos ribų;
246.2.  pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;
246.3.  iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirta investicijų, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.“
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įmonės veiklos nutraukimo atveju taikomas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 249 punktas, kuriame nurodyta: „249.  Jeigu projekto vykdytojas (partneris, JP projekto vykdytojas) nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimų, nustatytų Taisyklių 246–248 punktuose, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui, vadovaudamasis Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodika (5 priedas)“.

Tokio reikalavimo, kad PĮP (ar su PĮP teikiamais dokumentais) turi būti nurodomos minimalios pareiškėjo pajamos, Apraše nėra.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad de minimis pagalba nėra teikiama sunkumus patiriančioms įmonėms (Aprašo  8.1.4.1 p.).
PĮP vertinimo metu CPVA tikrins pareiškėjo teisę gauti de minimis pagalbą pagal Reglamentą (ES) 2023/2831 – atitinkamai bus vertinama ir, ar įmonė nėra laikoma sunkumus patiriančia įmone. Vertinimas atliekamas pagal paskutinių patvirtintų finansinių atskaitomybių duomenis – tuo tikslu Apraše 2.18.6 p. nustatytas reikalavimas su PĮP pateikti „2.18.6. pareiškėjo pastarųjų finansinių metų nustatyta tvarka patvirtintų metinės finansinės (konsoliduotosios, jeigu taikoma) atskaitomybės dokumentų kopijas (netaikoma pareiškėjui, kuris šias kopijas yra pateikęs Juridinių asmenų registrui)“.

Už paramos lėšas įsigytos transporto priemonės turės būti varomos tik biometanu, t. y. biodegalais, pagamintais iš atsinaujinančių išteklių. Negali būti naudojamos iškastinės/naftos dujos.
Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – AIEĮ), biometanas patenka po biodujų sąvoka (iš biomasės pagamintos dujos). Tinkamos žaliavos biodujų (tarp jų ir biometano) gamybai nurodytos Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 17 ir 18 punktuose.
Siekiant užtikrinti, kad įsigytos transporto priemonės bus varomos tik biometanu, su PĮP  prašoma pateikti biometano dujų pirkimo (tiekimo) sutarties arba preliminarios sutarties ar kito lygiaverčio dokumento kopiją, kilmės garantiją ir biodegalų (biometano dujų) gamintojų turimų nepriklausomų vertintojų išduotus sertifikatus (tvarumo įrodymą) (Aprašo 2.18.9 p.).

Taip, ir iki PĮP pateikimo įsigytoms transporto priemonėms gali būti skirtas finansavimas, jei tik įsigytos transporto priemonės tenkina Aprašo 2.20.2 p. sąlygą:
„2.20. Pagal Aprašą įsigyjamoms netaršioms transporto priemonėms taikomi šie reikalavimai:
<...>
2.20.2. naujos netaršios transporto priemonės, nuo kurios pirmosios registracijos datos (registracijos liudijime nurodytas B kodas) iki transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu datos (registracijos liudijime nurodytas I.1 kodas) turi būti praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai; pirmosios registracijos Lietuvos Respublikoje data (registracijos liudijimo nurodytas B.1 kodas) turi būti ne ankstesnė kaip 2023 m. rugsėjo 1 d“.

Ar įmonė nėra patirianti sunkumų bus vertinama PĮP vertinimo metu (paties pareiškėjo deklaratyvaus tvirtinimo, kad jis nėra sunkumus patirianti įmonė neužtenka).
Vertinimas atliekamas pagal paskutinius patvirtintus finansinės atskaitomybės duomenis, kuriuose nurodomi tiek 2023 m. finansiniai duomenys, tiek 2022 m. finansiniai duomenys.

Ar pareiškėjas tenkina Aprašo 2.8 papunktyje bei de minimis reglamento 3 straipsnio 2 punkte nustatytą sąlygą „Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 300 000 EUR per bet kurį trejų metų laikotarpį“ bus vertinama pateikto PĮP vertinimo metu. 
Vienai įmonei suteikta de minimis pagalbos suma skaičiuojama per paskutinius trejus buhalterinius metus, įskaitant einamuosius metus, t. y. pvz. 2024 m. pateiktam PĮP būtų vertinama, kokia de minimis pagalbos suma buvo suteikta per 2024 m., 2023 m. ir 2022 m. 

Kadangi Apraše nėra nustatytas reikalavimas dėl konkretaus komercinių pasiūlymų skaičiaus, planuojamų įsigyti transporto priemonių kainai pagrįsti pakanka pateikti vieną komercinį pasiūlymą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2024-10-04 raštą Nr. 2-3455, Aprašo 2.11 papunktyje pateiktas pareiškėjo galimų nuosavų lėšų šaltinių sąrašas nėra baigtinis, todėl nuosavą įnašą užtikrinti galima ne tik kredito įstaigos, bet ir kitų juridinių asmenų teikiamomis paskolomis. Pažymime, kad nuosavą įnašą užtikrinantys šaltiniai turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs projekto įgyvendinimo plano pateikimo metu.

Projekto įgyvendinimo planą (paraišką) gali teikti ir naujai įsteigta įmonė.