„Dvyliktoje klasėje prieš renkantis, kur stoti, tiesiog mečiau monetą. Ji nulėmė medicinos kryptį. Dabar atrodo, kad ta moneta pataikė lyg pirštu į akį“, – šypsosi gydytojas rezidentas anesteziologas reanimatologas Augustas Kišonas.
Nors sprendimas rinktis mediciną iš pradžių atrodė spontaniškas, kelias į šią profesiją tapo itin rimtas ir atsakingas. Jau po pirmųjų studijų metų Lietuvos sveikatos mokslų universitete Augustas papildomai pasirinko paramediko profesinio mokymo programą Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.
„Paramediko profesija patraukė tuo, kad po dvejų metų gali pradėti dirbti greitojoje ir savo rankomis padaryti labai daug. Ji ir žavi, ir gąsdina, nes tavo sprendimai turi tiesioginę reikšmę kito žmogaus sveikatai ar gyvybei“, – sako jis.
Pasak Augusto, paramediko studijos tapo pirmu tikru prisilietimu prie realios medicinos ir leido nuo pat pradžių dirbti su realiomis situacijomis. Pagrindiniai kritinių situacijų valdymo principai, kurių išmoko tuomet, jo darbe naudojami iki šiol.
Operacinėje svarbiausia – tikslumas ir savikontrolė
Šiandien Augustas dirba rezidentu anesteziologu reanimatologu. Jo darbas vyksta tarsi „už kadro“, tačiau būtent jis atsakingas už anestezijos atlikimą ir paciento gyvybinių funkcijų palaikymą operacijos metu. Didžiausią įtampą, pasak jo, kelia skubios ir nenumatytos operacijos.
„Kai pacientą reikia operuoti kuo greičiau, atliekami tik būtiniausi tyrimai, kartais į operacinę atvykstama net nesulaukus jų rezultatų. Tokiose situacijose privalai būti pasiruošęs blogiausiam scenarijui. Gavę kritinės būklės pacientą, turime veikti greitai – pradėti anesteziją ir užtikrinti nuolatinį gyvybinių funkcijų stebėjimą. Operacijos metu tęsiame būtinas intervencijas, kartojame tyrimus ir rūpinamės, kad pacientui reikalingi kraujo produktai ar kiti preparatai būtų skirti laiku. Jei būklė blogėja, darome viską, kad ją stabilizuotume. Operacinėje svarbu ne tik greitis, bet ir savikontrolė. Turime dirbti sparčiai ir tiksliai, tačiau neskubėdami – skubėjimas didina klaidos tikimybę. Todėl būtina kontroliuoti emocijas, aiškiai komunikuoti ir veikti kaip komanda“, – sako gydytojas.
Nuolatinis susidūrimas su kritinėmis būklėmis, pasak Augusto, pakeitė ir jo požiūrį į gyvenimą.
„Aiškiau supranti gyvenimo trapumą. Pastebi, kiek daug vietos galvoje užima nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių pergyvename, pamiršdami tai, kas iš tiesų svarbu – sveikatą, santykius, gebėjimą džiaugtis paprastomis akimirkomis“, – sako pašnekovas.
Šiandien Augustas pats moko būsimus paramedikus ir dalinasi su jais savo patirtimi. Pasak gydytojo, svarbiausia žinutė, kurią siekia perduoti studentams, paprasta: medicinoje svarbiausia rami sąžinė, kurią gali turėti tik dirbdamas teisingai ir profesionaliai.
Neabejingumas gali išgelbėti gyvybę
Paklaustas, ką kiekvienas žmogus turėtų žinoti nelaimės atveju, Augustas sako, kad svarbiausia prisiminti kelis aiškius, nesudėtingus veiksmus.
„Svarbiausia – būti neabejingam ir išdrįsti prieiti prie žmogaus. Dažnai galvojame, kad padės kažkas kitas, kad galbūt jau iškviesta pagalba, ir niekas nesiima iniciatyvos. Tačiau būtent pirmosios minutės gali būti lemiamos. Jei jau priėjai padėti, nereikia bijoti – paskambinus pagalbos telefonu, dispečeris aiškiai pasakys, ką daryti, ir išsiųs greitosios medicinos pagalbos brigadą. Toliau svarbu prisiminti kelis paprastus principus: jei kraujuoja – spausk. Jei neužsispaudžia – uždėk turniketą. Jei nekvėpuoja – gaivink. Jei gaivini – siųsk šalia esantį žmogų atnešti automatinį išorinį defibriliatorių“, – sako pašnekovas.
Anot gydytojo, paniką kritinėje situacijoje dažniausiai sukelia nežinojimas. Todėl verta reguliariai dalyvauti pirmosios pagalbos mokymuose ir atnaujinti savo žinias bei įgūdžius. Taip pat svarbu, kad tiek namuose, tiek automobilyje būtų lengvai pasiekiama pirmosios pagalbos vaistinėlė – niekada negali žinoti, kada gali tekti padėti sau ar kitam.
Profesinis mokymas nebėra atsarginis planas
Augusto istorija rodo, kad profesinis mokymas šiandien vis dažniau tampa apgalvotu pasirinkimu tiems, kurie nori kuo greičiau įgyti praktinių įgūdžių ir pradėti dirbti realiose situacijose.
Tokias galimybes vis labiau stiprina ir Europos Sąjungos investicijos, nukreiptos į profesinio mokymo kokybės gerinimą. Jų dėka atnaujinama mokymosi aplinka, tobulinamos programos ir stiprinamos mokytojų kompetencijos.
„Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre kryptingai atnaujinama mokymosi aplinka, nuolat tobulinamos programos ir gerinama mokymo kokybė leidžia išlaikyti lyderiaujančias pozicijas Lietuvoje. Šiuos pokyčius lemia ne tik investicijos, bet ir mūsų bendruomenės pastangos – mokytojų kompetencija, jų atsidavimas ir tikėjimas profesinio mokymo verte. Visa tai kartu leidžia kurti kokybišką ir patrauklią aplinką, kurioje gera mokytis ir dirbti“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.
Profesinio mokymo stiprinimui Lietuvoje skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos – tiek mokymo turinio ir programų plėtrai, tiek infrastruktūros modernizavimui.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus, suaugusius žmones domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau informacijos igykprofesija.lt.
