„Darbdaviai iš būsimų specialistų tikisi gebėjimo dirbti su moderniomis technologijomis, tačiau tam neužtenka vien atnaujintų mokymo programų. Reikalinga ir šiuolaikiška mokymo infrastruktūra, leidžianti mokiniams įgyti praktinių įgūdžių. Technologijoms nuolat besikeičiant, profesinio mokymo įstaigoms tampa vis sudėtingiau savarankiškai užtikrinti savalaikį atsinaujinimą, todėl kryptingos investicijos yra būtinos, norint išlaikyti mokymo kokybę ir atliepti darbo rinkos poreikius“, – sako Sandra Kirlienė, Europos socialinio fondo agentūros projektų koordinatorė.
Būtent šiam tikslui buvo įgyvendintas projektas „Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“, kurį Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdė kartu su 36 Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose veikiančiomis profesinio mokymo įstaigomis. Projekto tikslas buvo nustatyti, kokių investicijų labiausiai reikia profesinio mokymo sistemai ir kur jos sukurtų didžiausią naudą mokiniams, verslui bei regionų ekonomikai.
Projekto metu aplankytos visos 36 projekte dalyvavusios profesinio mokymo įstaigos, išanalizuota virš 200 profesinio mokymo programų, konsultuotasi su 20 savivaldybių administracijų atstovais, taip pat vertinti regionų plėtros planai ir darbo rinkos tendencijos. Kaip teigia S. Kirlienė, profesinio mokymo įstaigų apklausos atskleidė, kad bendras infrastruktūros atnaujinimo poreikis sudaro apie 80 mln. eurų.
„Vienas svarbiausių projekto rezultatų yra tai, kad pirmą kartą tokiu mastu sistemiškai įvertinti profesinio mokymo infrastruktūros poreikiai visame Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Tai leido matyti ne tik atskirų mokyklų poreikius, bet ir bendrą profesinio mokymo sistemos pasirengimą ateities iššūkiams“, – pažymi ESFA projektų koordinatorė.
Svarbia projekto dalimi, anot jos, tapo ir dialogas tarp švietimo sistemos, savivaldybių bei verslo. Aštuoniose regioninėse diskusijose profesinio mokymo įstaigų, verslo organizacijų, savivaldybių, ministerijų ir kitų institucijų atstovai diskutavo apie regionų ekonomikos poreikius, ateities specialistų kompetencijas ir prioritetines investicijų kryptis.
Remiantis atlikta analize, kiekvienai profesinio mokymo įstaigai parengti rekomendaciniai įrangos sąrašai, o investicijų poreikiai suskirstyti pagal prioritetus. Didžiausias dėmesys skirtas toms investicijoms, kurios padėtų stiprinti mokymo kokybę, skatintų skaitmenizaciją, žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą ir profesinio mokymo atitiktį Pramonės 4.0 poreikiams.
„Mums buvo svarbu ne tik nustatyti, kokios įrangos trūksta šiandien, bet ir įvertinti, kokios investicijos ateityje sukurs didžiausią naudą. Todėl rekomendacijos parengtos atsižvelgiant tiek į profesinių mokyklų poreikius, tiek į regionų ekonomikos vystymosi kryptis ir darbdavių lūkesčius“, – teigia projekto koordinatorė.
Tačiau svarbiausia, kad projekto rezultatai jau tapo pagrindu antrajam etapui. Remdamosi atlikta analize ir parengtomis rekomendacijomis, profesinio mokymo įstaigos pradeda įgyvendinti projektus, kurių metu bus atnaujinama mokymo infrastruktūra ir įsigyjama moderni įranga.
Tikimasi, kad šios investicijos padės mokiniams įgyti darbo rinkoje reikalingų praktinių įgūdžių, o darbdaviams sudarys geresnes galimybes rasti kvalifikuotų specialistų. Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip teigia S. Kirlienė, tai prisidės prie regionų konkurencingumo, technologinės pažangos ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo Lietuvos ekonomikoje.
„Šis projektas nėra vien apie įrangą, – akcentuoja S. Kirlienė. – Iš esmės tai investicija į žmones, jų kompetencijas ir ateities profesijas. Nuo šiandien priimamų sprendimų priklauso, kaip profesinis mokymas gebės prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir kokias galimybes jaunimui bei suaugusiesiems suteiks ateities darbo rinka“.
Norintiems plačiau susipažinti su analize ir rekomendacijomis: Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje – Europos socialinio fondo agentūra
Projektas „Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“ bendrai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis.
ESFA informacija