Norą įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų šiais mokslo metais jau išreiškė daugiau kaip 1400 pedagogų, tačiau priėmimas tęsiamas iki pat rugsėjo pabaigos, o pedagogų ypač laukiama renkantis tiksliųjų mokslų, kalbų modulius. Galimybė įgyti papildomą dalyko kvalifikaciją ar specializaciją, paprastai tariant – persikvalifikuoti, valstybės bei ES fondų lėšomis bus suteikta 1191 pedagogui. Rekordinis paraiškų skaičius pateiktas į logopedijos ir specialiosios pedagogikos modulius. Norinčių įgyti šias specializacijas yra kelis kartus daugiau nei tam buvo numatyta vietų.
„Nuo šių mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklos visiškai pereina prie įtraukiojo ugdymo. Šį pokytį matome ir vertindami paraiškas – į vieną specialiosios pedagogikos studijų vietą šiemet pretendavo 3 pedagogai. Mokytojai atviri – neturint specialiosios pedagogikos žinių, dirbti mokykloje bus labai sunku, tad ruošiasi atsakingai – kaupdami naujas žinias ir įgūdžius. Tai džiugina ir rodo, kad visa švietimo bendruomenė šiame pokytyje veikia kaip viena komanda, kur kiekvienas įsitraukia taip, kaip gali geriausiai“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vadovas Algimantas Kartočius.
Anot jo, susidomėjimą logopedijos studijomis taip pat lengva paaiškinti. Pedagogai pastebi prastėjančią vaikų kalbą – kasmet daugėja nekalbančių trimečių, todėl ieško būdų bei žinių, kaip jiems padėti. Logopedijos modulis universitetuose šiemet pats populiariausias – į vieną vietą pretendavo 5 pedagogai.
Populiariausia – VU Šiaulių akademija
Daugiausiai paraiškų šiais metais gavo VU Šiaulių akademija (VUŠA). Norą čia įgyti papildomų dalykinių kompetencijų išreiškė beveik 900 pedagogų, o tai yra dvigubai daugiau, nei jų numatyta priimti. Didžiausio susidomėjimo čia sulaukė logopedijos studijos – paraiškų per kelis mėnesius gauta 400, tačiau studijuoti bus pakviesta apie 60 pedagogų.
„Paraiškų priėmimas į populiariausias kryptis, tokias kaip logopedija, specialioji pedagogika jau baigėsi. Tiems, kurie pretendavo ir nepateks į norimą specializaciją, siūlysime pagalvoti apie galimybę pasirinkti kitą studijų kryptį. Šiuo metu Lietuvoje itin trūksta matematikos ir lietuvių kalbos mokytojų. Į šiuos modulius dar yra laisvų vietų, todėl juos pasirinkę, bus garantuoti, kad darbo tikrai turės“, – motyvus vardina A. Kartočius.
Anot jo, vis dar galima pretenduoti į tiksliųjų mokslų modulius – chemijos, matematikos, fizikos, informatikos, biologijos bei kalbų – lietuvių, vokiečių, prancūzų, lenkų, lotynų. Vilniaus universitete paraiškų pateikimas pratęstas iki rugsėjo 30 d.
Laukia ikimokyklinio ugdymo pedagogų
Daugiausiai vietų aukštosiose mokyklose šiais metais numatyta pedagogams, norintiems įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo specializaciją – iš viso daugiau nei 200. Paraiškų teikimas į šį modulį sustabdytas tik VU Šiaulių akademijoje, tačiau laisvų vietų vis dar turi Vytauto Didžiojo universitetas.
Daugiausiai pedagogų į perkvalifikavimo studijas šiais metais planuoja priimti Vytauto Didžiojo universitetas – 485, toliau rikiuojasi VU Šiaulių akademija – 373, Vilniaus universitetas – 217 ir Vilniaus kolegija – 116.
Pedagogų perkvalifikavimui iki 2027 metų numatyta skirti 20,9 mln. eurų. Per kelerius metus galimybė įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų iš viso bus suteikta 4430 pedagogų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Pedagogai , dalyvaujantys Nacionalinės švietimo agentūros projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kviečiami rinktis iš 20 skirtingų modulių studijų: nuo tiksliųjų mokslų iki šokio ar pilietiškumo ugdymo.
Nacionalinės švietimo agentūros informacija