Europos Sąjungos (ES) investicijos Lietuvoje dažniausiai siejamos su apčiuopiamais pokyčiais – nuo atnaujintos infrastruktūros iki augančių verslo galimybių. Tačiau vis svarbesnė tampa ir kita jų pusė: Lietuva, panaudodama šias lėšas, kuria vertę ne tik savo žmonėms, bet ir visai ES.
Geopolitinių iššūkių kontekste tai įgauna dar didesnę reikšmę – Lietuvoje įgyvendinami projektai prisideda prie visos ES atsparumo, saugumo ir konkurencingumo stiprinimo.
Apie tai, kaip veikia investicijų sistema ir kam skiriami milijardai, kalbame su finansų viceministre Neringa Rinkevičiūte-Laurinaitiene.
– Koks šiandien yra ES investicijų mastas Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos dvi pagrindinės investicijų kryptys. Investicijų programoje numatyta beveik 6 mlrd. eurų, o „Naujos kartos Lietuva“ plane – dar beveik 4 mlrd. eurų.
Vien per praėjusius metus viešojo ir privataus sektoriaus projektams išmokėta 1,7 mlrd. eurų – tai didžiausia suma per pastarąjį dešimtmetį. Šiemet tempas dar didesnis: 2026 metų biudžete planuojama išmokėti 2,9 mlrd. eurų.
Pagal ES išmokėtas lėšas Lietuva tarp šalių užima 12 vietą – 17,2 proc. jai skirtų lėšų jau pasiekė projektus, kai ES vidurkis siekia 15 proc.
– Kur šios investicijos dažniausiai nukeliauja?
Didžiausia dalis – apie 3,8 mlrd. eurų – skiriama pagrindiniams ES politikos tikslams: žaliajam kursui, inovacijoms ir socialinei įtraukčiai. Šiose srityse projektai įgyvendinami sparčiai – jau pasirašyta 81 proc. visų sutarčių. Visgi, aktyviausiai investuojama į skaitmeninimą ir susisiekimą – šioms sritims skirta atitinkamai 25 mln. ir 358 mln. eurų.
„Naujos kartos Lietuva“ plane daugiausia dėmesio skiriama sveikatos apsaugai, švietimui ir inovacijoms – šiose srityse jau panaudota atitinkamai 254 mln., 308 mln. ir 186 mln. eurų.
– Ar verslas aktyviai naudojasi ES investicijomis?
Susidomėjimas yra didelis ir nuosekliai auga. Per 2025–2026 metus kvietimai sulaukė daugiau nei 1000 projektų už beveik 300 mln. eurų, nors kvietimų suma siekė apie 140 mln. eurų. Tai reiškia, kad paklausa daugiau nei dvigubai viršijo pasiūlą. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sprendimų vystymui buvo skirta 10 mln. eurų, tačiau paraiškų sulaukta už 30 mln. eurų. Tai rodo, kad verslas aktyviai investuoja į inovacijas ir siekia didinti konkurencingumą.
– Kaip Lietuva, gaudama šias investicijas, kuria vertę visai Europai?
Lietuva šiandien nėra tik investicijų gavėja – ji vis labiau prisideda prie visos ES atsparumo stiprinimo. Būdama rytinio ES pasienio valstybė, Lietuva investicijomis stiprina kritinę infrastruktūrą, karinį mobilumą, gynybos pajėgumus ir civilinę parengtį. Šios sritys svarbios ne tik nacionaliniu, bet ir europiniu mastu.
Šiandien infrastruktūra įgauna ir strateginę reikšmę – investicijos į kelius, geležinkelius ir logistiką leidžia užtikrinti greitą kariuomenės bei technikos judėjimą. Modernizuojant transporto infrastruktūrą siekiama didinti jos pralaidumą ir atsparumą, užtikrinti veikimą net ekstremaliomis sąlygomis. Tokie projektai kaip „Rail Baltica“ ar „Via Baltica“ stiprina ryšius su NATO sąjungininkais ir didina viso regiono saugumą, ypač atsižvelgiant į ribotas geografines jungtis, tokias kaip Suvalkų koridorius.
Ne mažiau svarbi kryptis – energetika. Investicijos leidžia mažinti priklausomybę nuo priešiškų valstybių, plėsti atsinaujinančius energijos šaltinius ir stiprinti sistemos atsparumą.
Kartu Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant ES politiką – kelia klausimus dėl būsimo finansinio laikotarpio ir siekia, kad 2028–2034 m. programoje būtų labiau atsižvelgta į rytinio ES pasienio saugumo iššūkius.
– Kokie projektai labiausiai prisideda prie Europos konkurencingumo ir saugumo?
Didelė dalis investicijų nukreipta į pažangiausias technologijas – dirbtinį intelektą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Įmonės kuria sprendimus nuo idėjos iki rinkai paruošto produkto, o „DI smėliadėžė“ leidžia juos saugiai testuoti ir pritaikyti praktikoje.
Taip pat investuojama į 5G ryšio plėtrą – siekiama didinti jo prieinamumą, mažinti skaitmeninę atskirtį tarp regionų ir sudaryti sąlygas kurti bei testuoti inovatyvius sprendimus. Atskira kryptis – startuolių ekosistema, kuriai skirta daugiau nei 100 mln. eurų.
Saugumo srityje viena ryškiausių krypčių – kibernetinis atsparumas. Į jį investuojama daugiau nei 32 mln. eurų, stiprinant stebėsenos sistemas, infrastruktūrą ir specialistų kompetencijas.
Papildomai numatyta dar 16,5 mln. eurų viešojo saugumo institucijoms, o 161,6 mln. eurų skiriama kariniam mobilumui – kelių, tiltų ir geležinkelių pritaikymui civiliniam ir kariniam naudojimui. Investicijos apima ir energetiką bei sveikatos infrastruktūrą, kuri ekstremalių situacijų atveju gali būti pritaikyta kritinėms paslaugoms teikti. Taip pat bus investuojama ir į priedangų visuomeninės paskirties pastatuose ir statiniuose įrengimą ar modernizavimą, į gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais.