Šiandien Europa susiduria su kylančiomis naujomis grėsmėmis ir sparčiai besikeičiančia geopolitika. Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, besiribojančios su šalimis agresorėmis, susiduria su įvairiais ekonominiais, socialiniais ir atsparumo iššūkiais, kurie mūsų regiono valstybėms yra daug aktualesni nei likusioje ES dalyje, – pabrėžia finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvavęs aukšto lygio diskusijoje „Ar atliepiame prioritetus? Sanglaudos politika naujoje ES realybėje“.
„Rusijai pradėjus neišprovokuotą karą Ukrainoje, saugumas tapo itin svarbiu visos Bendrijos rūpesčiu. Tačiau su agresore besiribojančios ES rytų pasienio valstybės narės patiria išskirtinius iššūkius – nuo hibridinių grėsmių, išaugusių gynybos išlaidų iki sumažėjusių užsienio investicijų. Todėl Sanglaudos politika turi atliepti naują geopolitinę realybę ir numatyti papildomą paramą ES rytų pasienio valstybėms narėms. Matome, kad Sanglaudos politika keičiasi – įtraukus gynybą bei saugumą jos prioritetai plečiasi, – ir tai vertiname teigiamai. Sanglaudos politika žengia į naują erą – tokią, su kokia dar nesame susidūrę“, – sako finansų viceministras J. Kizenevič.
Gyvenimas prie rytinės ES sienos lemia padidėjusias išlaidas nacionalinio lygio saugumo ir atsparumo priemonėms, tokioms kaip civilinė sauga ir pasirengimas, gynyba ir ypatingos svarbos infrastruktūros išsaugojimas.
Todėl, pasak viceministro, nacionaliniu lygmeniu kyla nemenkas iššūkis itin racionaliai paskirstyti investicijas tarp skirtų saugumui didinti ir kitoms svarbioms sritims, tokioms kaip šalies ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo didinimas, inovacijų skatinimas, skaitmeninė pertvarka ir kitų.
Naujoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Europos Komisija pasiūlė iš esmės pertvarkyti ES biudžetą, siekdama gerokai padidinti ES gebėjimą įgyvendinti pagrindines politikos kryptis ir spręsti naujus bei kylančius iššūkius. EK siūlo sujungti iki šiol atskiras politikas – Sanglaudos, žemės ūkio, žuvininkystės, vidaus saugumo, socialinio klimato ir tarptautinio bendradarbiavimo (Interreg) – į vieną bendrą fondą. Pabrėžiama, kad visos ES konkurencingumas išlieka svarbiu rūpesčiu.
„Investuodami į Lietuvos saugumą, turime nepamiršti, kad mūsų gebėjimams konkuruoti Europoje ir pasaulyje būtina auginti vietos talentus, skatinti proveržio technologijas, sudaryti palankias sąlygas verslui skolintis ir pritraukti investicijas“, – pabrėžia viceministras.
Finansų ministerijos informacija
