„Būna, kad po masažo klientas atsisėda, atsimerkia ir tiesiog nusišypso. Tą akimirką suprantu, kad esu ten, kur turiu būti“, – sako masažuotoja Gabrielė Tutlė.
Anksčiau jos kasdienybė buvo visai kitokia – dešimt metų ofise, kompiuteris ir monotoniškos užduotys. Viduje augo jausmas, kad tai – nebe jos vieta.
„Nebetenkino darbas, nemielos užduotys, monotonija. Norėjosi prasmingesnės veiklos – tokios, kuri būtų naudinga ne tik man, bet ir kitiems“, – prisimena ji.
Sprendimas pakeisti kryptį buvo netikėtas – dokumentus į Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą ji pateikė likus vos savaitei iki mokslo metų pradžios. Būtent Gabrielės vyras, jau pasirinkęs paramediko profesiją toje pačioje mokykloje, paskatino ją pasvarstyti apie masažuotojos kelią.
Tačiau tikrasis išbandymas laukė ne auditorijoje.
Pirmasis klientas ir drebančios rankos
Dar pirmame kurse Gabrielė sulaukė pasiūlymo dirbti SPA viešbutyje. Nors klasėje masažų buvo atlikusi ne vieną, pirmasis tikras klientas atnešė visai kitokias emocijas.
„Prisimenu, kaip laukdama pirmojo kliento pradėjau bėgioti koridoriumi iš vieno galo į kitą. Buvo labai daug baimės ir nepasitikėjimo – ar klientui patiks, ar nepamiršiu kokių nors svarbių akcentų. Net galvojau, ar tikrai nepamiršiu pamasažuoti abiejų rankų ir kojų “, – juokiasi pašnekovė.
Greitai paaiškėjo ir tai, kad masažuotojo darbas – ne tik ramybė ir atpalaiduojanti muzika. Pasak Gabrielės, masažuotojas turi būti fiziškai pasiruošęs. Nors tai tikrai nėra lengvas darbas, tačiau kartu jis – emociškai atpalaiduojantis.
„Kad ir kaip būčiau pavargusi darbo dienos eigoje, eidama namo viską iškvepiu. Nuovargis pamažu praeina“, – sako ji.
Auksas čempionate – bet svarbiausia ne medalis
Per pusantrų metų Gabrielė dalyvavo trijuose tarptautiniuose konkursuose, o Šiaurės šalių masažo čempionate Jūrmaloje laisvojo stiliaus programoje ji pasirinko giliųjų audinių techniką ir iškovojo pirmąją vietą.
„Prieš kiekvieną konkursą laukdavo 2–3 mėnesių pasiruošimas. Darbo dienomis su mokytoja dėliodavome programą – dažniausiai du atskirus valandos trukmės masažus. Vakarais ir savaitgaliais praktikavausi su pažįstamais, kurie sutikdavo būti modeliais“, – pasakoja pašnekovė.
Ji sako, kad tuo laikotarpiu ši veikla tapdavo kasdienybe – apie jį galvodavo net laisvu metu.
Tačiau Gabrielė priduria, kad vis dėl to masažas ne tik technika. Tai ryšys su žmogumi. Todėl didžiausias įvertinimas specialistei – ne medalis.
„Beveik po kiekvieno masažo matau pakitusią kliento būseną – nušvitusias akis, ramybę. Yra buvę atvejų, kai pati pravirkstu iš džiaugsmo. Tada ypatingai pajuntu, kad tai – mano kelias“, – sako ji.
Ne tik profesija, bet ir vidinis pokytis
Gabrielė sako, kad masažas pakeitė ne tik jos darbą, bet ir visą gyvenimo kryptį.
„Dešimt metų praleidusi ofise, šiandien dirbu SPA salonuose ir planuoju pradėti savo asmeninę veiklą. Natūraliai pasikeitė ir asmeninė aplinka, žmonių ratas, net atsisakiau alkoholio. Kaip žmogus, labai pasikeičiau – atsiskleidė savybės, kurios manyje slypėjo, bet nebuvo vietos joms išsiskleisti“, – sako ji.
Anot Gabrielės, nuo pirmųjų mokslų dienų iki dabar vyksta nuolatinis fizinis, mentalinis ir dvasinis augimas. Profesinė mokykla, pasak jos, suteikė tvirtą pamatą – išmokė technikos, supratimo apie žmogaus kūną, ligas, indikacijas ir kontraindikacijas masažui, gebėjimo surinkti anamnezę ir užmegzti ryšį su klientu.
„Tai labai stiprus pamatas mano profesinei veiklai. Pirmiausia reikia išmokti pagrindus, o tik tada ieškoti papildomų kursų ir tobulėti toliau“, – įsitikinusi Gabrielė.
Profesinis mokymas nuolat atsinaujina
Nuolatinį profesinių mokyklų atsinaujinimą užtikrina kryptingos ES investicijos į turinio kokybę ir mokymo bazės modernizavimą. Praėjusiais metais infrastruktūros gerinimui iš ES fondų buvo skirta per 38 mln. eurų. Ši parama pasieks ir uostamiestį – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui numatyta 1,3 mln. eurų, kurie bus investuoti į šiuolaikišką mokymo įrangą.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau apie atvirų durų dienas ir mokyklų sąrašas igykprofesija.lt.
Profesinio mokymo stiprinimui Lietuvoje skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos – tiek mokymo turinio ir programų plėtrai, tiek infrastruktūros modernizavimui.
