MO muziejus, garsėjantis savo atvirumu, drąsa kalbėti visuomenei aktualiomis temomis ir gebėjimu meną priartinti prie kiekvieno, žengia į naują etapą. Pasinaudodamas Europos Sąjungos parama ir Inovacijų agentūros kvietimu, muziejus įgyvendino skaitmeninės transformacijos projektą, kuris ne tik pakeitė lankytojų patirtį, bet ir iš esmės modernizavo vidinius procesus, technologinę infrastruktūrą bei muziejaus erdves.
Pasak Inovacijų agentūros Kūrybinių ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovės Giedrės Indriulienės, MO muziejaus skaitmeninė transformacija yra vienas tų pavyzdžių, kaip ES investicijos gali kurti apčiuopiamą vertę kultūros sektoriui.
„Muziejui buvo skirta 124,3 tūkst. eurų parama pagal priemonę „Paskatos gerinti kultūros ir kūrybinių industrijų įmonių infrastruktūrą“, kuri padėjo modernizuoti procesus ir pagerinti lankytojų patirtį. Tai priemonė, skatinanti KKI sektoriaus skaitmenizaciją ir tvaresnį veikimą, o MO muziejaus rezultatai rodo, kad investicijos buvo panaudotos kryptingai“, – sako G. Indriulienė.
Iš viso pagal šią priemonę buvo paskirstyta per 6,1 mln. eurų. MO muziejaus projektas vertinamas kaip vidutinės apimties – reikšmingas, kad turėtų ilgalaikį efektą, kartu aiškiai orientuotas į konkrečius, praktinius pokyčius.
„Būtent tokios investicijos padeda kurti šiuolaikišką kultūros paslaugų infrastruktūrą. Projektas baigtas sėkmingai – muziejus įgyvendino užsibrėžtus tikslus, o skaitmenizacija tapo organiška jo veiklos dalimi“, – sako Inovacijų agentūros atstovė.
Idėja gimė iš realaus poreikio
Anot MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, sprendimas žengti skaitmeninės plėtros keliu nebuvo atsitiktinis. „Ši idėja gimė dėl kelių priežasčių. Visų pirma, matydami susidarančias eiles prie MO kasų ir tuo pačiu rinkoje vykstančią savitarnos plėtrą, galvojome, kad norėtume pagreitinti bilietų pirkimo procesą ir transformuoti kasos funkciją: laiką, skirtą mechaniniam pardavimui, pakeisti į laiką, skirtą bendravimui su lankytoju. Žinoma, siekėme ir efektyvinti vidinį darbą – geriau valdyti duomenis, automatizuoti procesus, kad daugiau laiko galėtume skirti tam, kas muziejuje svarbiausia – menui ir turiniui“, – apie atsiradusius poreikius pasakoja M. Ivanauskienė.
Muziejus taip pat užsibrėžė tikslą didinti technologinį procesų nuoseklumą, todėl buvo nuspręsta investuoti į vieną IT ekosistemą. „Norėjome pasiekti didesnę „IT higieną“. Tai reiškia, kad nebenorime kurti padrikų, tarpusavyje nesusietų sistemų, o kiekvieną naują poreikį spręsti pagal aiškias, iš anksto nustatytas gaires. Tai padeda užtikrinti, kad visos technologijos veiktų darniai ir taptų viena sklandžia ekosistema“, – sako pašnekovė.
Europos Sąjungos parama muziejui suteikė galimybę šią viziją paversti realybe. Projekto metu buvo įrengti savitarnos terminalai, atnaujinta e. gido platforma, parengtas IT architektūros planas ir pertvarkytas vestibiulis, pritaikant jį moderniai lankytojų srautų valdymo sistemai.
Savitarnos terminalai padėjo ne tik lankytojų patirčiai – jie sumažino eiles, suteikė galimybę bilietus įsigyti patiems bei kartu integravosi į kasų sistemą ir VMI i.EKA platformą, automatizuodami pardavimų duomenų apdorojimą. Anot MO vadovės, tai buvo nemenkas iššūkis, nes diegimo metu ši technologija Lietuvoje dar buvo nauja ir menkai prieinama.
Lankytojai įvertino pokyčius
Šiandien rezultatai kalba patys už save – beveik 70 proc. muziejaus lankytojų bilietus įsigyja per savitarnos terminalus. „Lankytojai į šią naujovę reagavo labai pozityviai. Dalis jų iškart eina tiesiai prie terminalų – jiems tai intuityvu ir paprasta. Jei kam nors prireikia pagalbos, mūsų komanda visada šalia. Įdomu, kad pastebėjome ir netikėtą efektą – įdiegus savitarną, žmonės dažniau skiria paramą muziejui, nes lengviau suvokia, kad kultūrai reikalingas jų palaikymas. Tokie momentai labai įkvepia“, – džiaugiasi M. Ivanauskienė.
Ne mažiau reikšminga naujovė – atnaujintas muziejaus e. gidas. Ši platforma leidžia lankytojams giliau pažinti meno kūrinius, klausytis kuratorių komentarų, sužinoti apie autorius ir kontekstus, o viskas pasiekiama paprastai – nuskenavus QR kodą prie eksponato.
„Didžiausią dėmesį skyrėme paprastumui ir patogumui. Norėjome, kad technologija netrukdytų patirčiai, o ją papildytų. Lankytojai dabar gali ne tik klausytis gidų, bet ir naudotis gestų kalbos versija – mums labai svarbu, kad muziejaus turinys būtų prieinamas kuo platesnei auditorijai“, – sako jo vadovė.
Jungtis tarp žmogaus ir technologijų
Transformacijos dalimi tapo ir vestibiulio pertvarka. Čia sukurtas modulinis, interaktyvus recepcijos baldas, jungiantis kasos darbuotojų vietas, savitarnos terminalus ir specialiai vaikams skirtą baldą su MO personažais – momukais. Įrenginio dizainas turi ir architektūrinę potekstę – jis suprojektuotas įstrižai, atliepiant Danielio Libeskindo architektūros dinamiką ir natūraliai nukreipiant lankytojų srautą rūbinės bei parodų salių link. Projekto kūrėjai labai kruopščiai vertino prieinamumą – aukščius, šriftų dydžius, įrenginių išdėstymą, erdvės patogumą visiems.
MO muziejus šiandien turi ir aiškų IT architektūros planą, kuris tapo pagrindu visiems būsimiems technologiniams sprendimams. „Turėti IT architektūros planą – tai tas pats, kas prieš statant namą turėti jo brėžinius. Tai mūsų strateginis žemėlapis, padedantis užtikrinti, kad visos diegiamos technologijos veiktų kaip viena visuma. Kai atsiranda naujas poreikis, galime greitai įvertinti, ar verta sprendimą įsigyti, ar geriau kurti patiems. Toks požiūris padeda išvengti skubotų sprendimų ir užtikrina tvarų augimą,“ – aiškina muziejaus vadovė.
Tokiu būdu muziejus ne tik mažina priežiūros sąnaudas, bet ir kuria ilgalaikę, patikimą technologinę aplinką, leidžiančią greičiau ir sklandžiau įgyvendinti pokyčius. Pasak M. Ivanauskienės, visų įgyvendintų sprendimų kokybės įrodymas – jų paprastumas, juk geriausios technologijos yra tos, kurios veikia nepastebimai. „Jos neturi trukdyti ar reikalauti papildomo dėmesio – priešingai, jos leidžia susitelkti į esmę, į meno kūrinius, emocijas ir idėjas. Tai buvo mūsų tikslas – kad technologija padėtų patirti muziejų giliai, natūraliai ir patogiai“, – teigia pašnekovė.
Pamokos ateičiai
Įgyvendindamas projektą, MO muziejus įsitikino, kad sėkmės pagrindas – atsakingas planavimas, komandos įsitraukimas ir lankstumas. „Tikslingas projekto planavimas yra vienas svarbiausių sėkmės raktų. Reikia iš anksto numatyti galimus vėlavimus, suplanuoti rezervus, apgalvoti žingsnius. Ne mažiau svarbu, kad visi komandos nariai jaustųsi šio proceso dalimi – kai žmonės įsitraukia, kiekvienas žingsnis tampa prasmingesnis. Pokyčiai visada atneša naujų galimybių, tad gebėjimas į juos reaguoti atvirai, kūrybiškai ir smalsiai padeda augti kartu su muziejumi ir jo lankytojais“, – sako M. Ivanauskienė.
Ateityje planuojama diegti dar daugiau įtraukiančių ir interaktyvių sprendimų – nuo skaitmeninių kūrybos priemonių iki asmeninių muziejaus patirčių. MO muziejaus tikslas – suteikti galimybę lankytojams ne tik pažinti jų kolekcijos autorius, bet ir patiems prisidėti prie kūrybos. Tam, kad muziejus būtų ta vieta, kurioje technologijos, menas ir žmogus susilieja į vieną visumą.