Jeigu estetika turėtų antrą vardą, jis būtų Rūta. Nuo pat vaikystės ją traukė viskas, kas gražu – atvirukai iš Amerikos, taškuoti puodeliai, Kalėdų dekoracijos, gamtos raštai. Ji viską norėjo perpiešti, perkurti, perjausti. Kalėdas piešdavo net vasarą.
„Praėjo keturiasdešimt metų, o aš vis dar darau tą patį“, – šypsosi Rūta Savickienė.
Animacijos studijos atrodė natūralus pasirinkimas – jos piešiniai visada buvo šiek tiek karikatūriniai, švelniai infantilūs, mieli. Tačiau studijų metu ji suprato, kad animacijoje projektai dažnai kuriami ilgai – kartais metus ar net kelerius. Tai lėtas, komandinio darbo reikalaujantis procesas.
„Tai komandinis maratonas, o man artimesnis greitesnis, savarankiškas tempas“, – sako kūrėja.
Kai idėjų daug, o atsakymų – per mažai
Pasirinkusi savarankišką kelią, Rūta pradėjo dirbti iliustratore. Šiandien ji labiausiai didžiuojasi ilgamečiu bendradarbiavimu su „AgroRodeo“. Jau daugiau nei dešimtmetį kiekvieną šventinį sezoną gimsta nauji mini scenarijai apie mažųjų grūdelių nuotykius – su savo charakteriais, pasauliu ir istorijomis.
Tačiau dirbant savarankiškai kūrėjas tampa viskuo – ir dizaineriu, ir maketuotoju, ir vadybininku, ir net psichologu klientams.
„Iliustracija ir maketavimas – kaip du broliai dvyniai. Anksčiau aš net nežinojau, kaip kai kuriuos dalykus techniškai įgyvendinti. Buvo akimirkų, kai net nežinojau, kaip suformuluoti klausimą „Google“, – prisimena Rūta.
Idėjų netrūko, bet trūko įrankių toms idėjoms realizuoti. Būtent tada ji nusprendė papildyti savo kompetencijas ir pasirinko maketuotojo modulinę profesinio mokymo programą Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre.
Kai žinojimas išlaisvina
Jau antrą mokslų dieną laukė praktinės užduotys, ir tai Rūtą maloniai nustebino. Nors kūrybinėje srityje ji dirbo jau dešimtmetį, paaiškėjo, kiek daug techninių dalykų dar reikia išmokti.
„Dar labiau nustebino suvokimas, kiek daug nežinojau, nors jau seniai dirbau kūrybinį darbą. Užduotys buvo parinktos taip, kad augtum, bet neperdegtum“, – pasakoja ji.
Besibaigiant mokslams pabaigoje Rūta išvyko į praktiką Švedijoje, į gamybinę reklamos agentūrą. Būtent ten ji pajuto, kad pradeda tvirtai stovėti ant kojų kaip profesionalė.
„Ten supratau vieną dalyką: klientų kaprizai manęs daugiau nebaugins. Po šios patirties jaučiuosi kaip kūrybiškai apsiginklavusi šarvuota mašina“, – juokiasi ji.
Praktika, kuri sustiprino
Didžiausias pokytis, anot Rūtos, įvyko jos pačios galvoje. Anksčiau skambutis iš spaustuvės keldavo nerimą – ar viskas atlikta teisingai, ar neprireiks skubių korekcijų.
„Kartais tikrai būdavo klaidų, tada – taisymai, gaištamas laikas. Dabar iš spaustuvių gaunu komplimentus: tvarkingi PDF, švarūs maketai, aiškūs sluoksniai. Nebekrūpčioju nuo telefono skambučių“, – pasakoja ji.
Pasitikėjimas savo darbu pakeitė ir darbo tempą. Rūta dirba greičiau, tiksliau ir ramiau – be nuolatinės įtampos, kuri lydėdavo anksčiau.
Kūryba – ne „paišaliojimas“
Rūta pripažįsta, kad vienas didžiausių mitų apie kūrybines profesijas – įsitikinimas, jog tai nerimtas darbas.
„Kartais tenka išgirsti: ai, jie ten kažką paišalioja. Bet tie patys žmonės mielai pasiima gražiai sukurtą brošiūrą poliklinikoje, renkasi sausainius pagal etiketę, o Kalėdoms ieško ypatingo atviruko“, – sako ji.
Todėl kūrybinės profesijos, jos įsitikinimu, yra tokios pat svarbios kaip ir visos kitos.
„Be kūrybos pasaulis būtų pilkas ir nykus“, – įsitikinusi Rūta.
Profesinis mokymas nuolat atsinaujina
Rūtos patirtis atspindi platesnius pokyčius profesiniame mokyme – tokias galimybes kuria ir Europos Sąjungos fondų investicijos, kurios leidžia mokymo įstaigoms atnaujinti infrastruktūrą ir stiprinti programas.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui šiam tikslui buvo skirta reikšminga suma. Pavyzdžiui, statybos sektorinio praktinio mokymo centrui skirta apie 3 mln. eurų – iš pagrindų atnaujintas praktinio mokymo pastatas, investuota į statybos sektoriaus ir medienos apdirbimo programas, įsigyta moderni įranga.
Pasak Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorės, doc. dr. Dalios Martišauskienės, tokios investicijos kuria ilgalaikį pokytį.
„Tai yra labai didelę pridėtinę vertę turinčios investicijos. Jos pirmiausia gerina mokymo proceso kokybę ir padeda parengti specialistą, kuris būtų išmokytas dirbti su pačia moderniausia įranga ir galėtų sėkmingai įsilieti į darbo rinką“, – sako ji.
Profesinio mokymo stiprinimui Lietuvoje skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos – tiek mokymo turinio ir programų plėtrai, tiek infrastruktūros modernizavimui.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus, suaugusius žmones domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau informacijos igykprofesija.lt.
