Atsiradus privatiems investuotojams, dirbtinės kraujagyslės su išoriniu trombogenišku ir vidiniu anti-trombogenišku paviršiumi projektas, kuriam pradžią davė Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos, įgauna naują postūmį. Kelios lietuviško kapitalo įmonės pasirengusios investuoti į kraujagyslių chirurgų Mindaugo Paškevičiaus ir m. dr. Tomo Baltrūno kartu su Vilniaus universiteto ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkais sukurtą technologiją.
Trombogeniška protezo išorė sumažintų kraujavimų riziką atvirų operacijų metu, pravedus protezą šalia gydomos kraujagyslės. Be to, trombogeniškas protezo paviršius sąlygotų geresnį protezo įaugimą ir galimai mažesnį protezo infekcijų dažnį ar mažesnį infekcijos išplitimą aplink protezą.
Per ilgametę darbo patirtį žinomiems šalies kraujagyslių chirurgams su šiomis problemomis teko susidurti ne kartą. Kaip sako M. Paškevičius, nors dirbtinė kraujagyslė sukurta seniai ir medicininėje praktikoje naudojama kasdien, tačiau išlieka rizika, kad protezas neįaugs į žmogaus organizmą, prasidės žmogaus gyvybei pavojų keliančios infekcijos.
Kartu su mokslininkais medikai rado sprendimą ir modifikavo protezą, pasižymintį trombogenišku išoriniu paviršiumi, kuris sukelia kraujo krešėjimą, skatinantį aplinkinių audinių apaugimą ir sumažinantį atmetimo bei infekcijos riziką.
„Didžiausias iššūkis buvo rasti cheminę medžiagą, kurią būtų galima prikabinti prie PTFE protezo, nesukeliant atmetimo reakcijos ir kuri pakankamai greitai sudarytų krešulį protezo išorėje, bei nepažeistų vidinio anti-trombogeninio paviršiaus. Mums pavyko tą technologiją sukurti. Ji yra unikali ir niekas kitas pasaulyje nėra to sukūręs“, - pabrėžia M. Paškevičius.
Sukurtas prototipas, pirmiausia, buvo išbandytas laboratorjjoje su žmogaus krauju, vėliau su pelėmis ir triušiais – išskirtinai jautriais gyvūnais, kurių organizmas yra linkęs atmesti svetimkūnius.
„O mums pavyko protezą išlaikyti net dvi savaites ir jis buvo gražiai įaugęs be jokios uždegiminės infekcijos ar reakcijos. Taigi, taip sukūrėme dirbtinės kraujagyslės prototipą ir įrodėme, kad, panaudojus tam tikras medžiagas, galima sukurti dirbtinę kraujagyslę su trombogeniniu paviršiumi išorėje ir anti-trombogeniniu paviršiumi viduje“, - džiaugiasi medikas.
Dabar laukia antrasis projekto etapas, kurio metu bus atliekami įvairūs tyrimai. Tai protezo biosuderinamumo testavimas, ilgaamžiškumo testavimas, bus vertinamos protezo fizinės ir cheminės savybės, eksperimentinė veikla su kraujo apytakos imitatoriumi. Atlikus visus reikalingus tyrimus, bus atliekamas protezo testavimas su stambiaisiais gyvūnais. Šį projekto etapą tikimasi užbaigti per dvejus metus. Po testavimo ir tyrimų su stambiaisiais gyvūnais, bus atliekami ikiklinikiniai tyrimai, implantuojant protezo prototipą į žmogaus organizmą.
„Šioje srityje dirbame tikrai ne mes vieni. Pasaulyje daromi dideli darbai ir protezų paviršiui dengti naudojamos įvairios medžiagos, pavyzdžiui, sidabras, kuris pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Bet dirbtinių kraujagyslių panaudojimo kraujagyslių chirurgijoje rinka yra labai didelė ir ateityje matome tikrai geras šio produkto komercializavimo galimybes“, - įgyvendinamo projekto perspektyvomis neabejoja M. Paškevičius.
