Lietuvių mokslininkų sukurta ir jau ne vienerius Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre taikoma gyvūnų asistuojama terapija turi ilgalaikį visuminį poveikį žmogaus sveikatai ir ženkliai pagerina žmonių su negalia bei jų artimųjų gyvenimo kokybę. Kaip rodo atlikti tyrimai ir kasdienė praktika, terapija su delfinais gerina ne tik žmonių su negalia savijautą, bet ir teigimai veikia jų fizinę bei psichinę būklę.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos skyriaus vedėjos ir vienos iš šios metodikos autorių prof. dr. Brigitos Kreivinienės, ši inovatyvi gyvūnų terapijos metodika dėl savo kompleksiškumo neturi atitikmenų Europoje.
„Įgyvendindami projektą, turėjome kilnų tikslą – suvienyti pasaulinėje praktikoje ir moksle esančias šunų, žirgų ir delfinų terapijos žinias bei praktikas ir jų pagrindu sukurti kur kas platesnį – psichoemocinį, motorinį ir sensorinį poveikį pacientams su negalia turinčią terapiją. Iš kitos pusės, mums svarbu buvo išsiaiškinti, ar tokia terapija nekenkia patiems gyvūnams. Tyrimai parodė, kad žmogui asistuojantys gyvūnai jaučia ne stresą, o pasitenkinimą“, - kuo unikali ši terapija pasakoja B. Kreivinienė.
Tyrimai patvirtino terapijos visapusiškumą
Pasaulinėje praktikoje, kaip ir Lietuvoje, anot jos, gyvūnų terapijos poveikis dažnai pristatomas vienakryptiškai, pvz., delfinų terapijoje buvo pasiektas ženklus vaiko su autizmo spektro sutrikimu kognityvinių (pažinimo) funkcijų pagerėjimas. Tuo tarpu šio projekto metu susistemintos žinios parodė, kad poveikis yra kur kas platesnis ir gerėja įvairios pacientų funkcijos: pagerėja pusiausvyra, eisena ir koordinacija, sumažėja jutiminis dirglumas, emocinis nestabilumas, pagerėja orientacija aplinkoje, dėmesio sukaupimas, komunikacija, saviraiška.
„Ankstesniuose tyrimuose dalis papildomų tyrimo duomenų buvo netyrinėjama dėl įvairių priežasčių, viena jų – ir finansavimo trūkumas, nes panašūs tyrimai yra itin brangūs. Todėl projektui gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų programos finansavimą, pavyko ištyrinėti ir susisteminti esančius tyrimus bei peržengti jų horizontus“, - projekto rezultatais džiaugiasi B. Kreivinienė.
Užsieniečiai žavisi lietuvių darbais
Šis tyrimas apėmė tik Lietuvoje teisės aktais reglamentuotas sritis – delfinų terapiją, kaniterapiją (šunų) ir hipoterapiją (arklių), tačiau terapijai gali būti panaudota ir užsienio šalyse jau seniai naudojama kur kas daugiau gyvūnų rūšių. Pavyzdžiui, pasakoja B. Kreivinienė, Belgijoje net auginamos specialios terapinių triušių rūšys, kurios senjorų namuose padeda atliepti rūpesčio, prieraišumo jausmus, įveikti vienatvę. Triušiai specialiai „apaunami“ antnagiais, kad būtų saugūs vyresnio amžiaus žmonėms, jie nesišeria, yra laikomi specialiose atvirose dėžutėse, kad senjorai juos galėtų glostyti, maitinti.
Vengrijoje, Bulgarijoje specialistei teko stebėti hipoterapiją, kuomet jaunuoliai su negalia ne tik rūpinasi žirgais, tačiau yra įvaldę ir jojimo meną.
„Prieš keletą metų teko apie delfinų terapijos centro kompleksiškumą bei taikomas terapijas skaityti paskaitas JAV įsikūrusiame Hipokrato Institute, tai kolegos iš delfinų terapijos centrų JAV ir Meksikos buvo atvykę bei žavėjosi mūsų moksliniu įdirbiu, vykdomais projektais bei sukurtu kompleksinės pagalbos Delfinų terapijos centru.
Žinoma, Delfinų terapija Lietuvoje jau skaičiuoja 22 metus, todėl man atrodo natūralu, kad viskas turi judėti pirmyn. Šalia delfinų terapijos jau įkurti ir namų tipo pagalbos kabinetai judesio, sensorinės integracijos veikloms, meninio ugdymo, įgūdžių lavinimo ir pan. Juk vaikas su negalia, atvykęs į terapijos centrą, negali iškart eiti sėsti prie stalo ir vykdyti užduočių, labai svarbu atliepti ir suprasti jo poreikį adaptuotis prie aplinkos. Todėl visą savo veiklą orientuojame į visos šeimos pozityvias ir empatiškas patirtis“, - sako gyvūnų terapijos specialistė.
Tikslas – žmonių su negalia savarankiškumas
Anot jos, teigiamą gyvūnų terapijos poveikį žmonių sveikatai patvirtina jau seniausi tyrimai apie tai, kad net savo namuose šuniuką ar kačiuką laikantys senjorai pailgina savo gyvenimą, rečiau lankosi medicinos įstaigose, yra aktyvesni, pozityvesni.
Įgyvendinant šį projektą, daugiausia buvo gilintasi į visuminį poveikį, kaip gyvūnų terapija veikia žmogaus neurosensomotoriką.
„Delfinų terapijoje žmogaus neurosensomotorika yra veikiama ir vandens aplinkos, ir dėvimo hidrokostiumo. Aplinka leidžia žaidybines užduotis derinti su sensorinės integracijos užduotimis, nes, tik esant gerai emocijai, vyksta puikūs neuroplastiškumo efektai – formuojamos naujos sinapsių jungtys. Tai reiškia, kad poveikis yra ilgalaikis. Delfinas sukuria labai žaismingą atmosferą, galima puikai atliepti vaiko žaidimo poreikius, derinant su atsipalaidavimo momentais. Taip pat naudojamos vandens priemonės – įvairūs plaustai skatina judesių kontrolės, pusiausvyros vystymą. Ne veltui jau plečiamos bangų terapijos programos pajūryje vaikams ir jaunuoliams su negalia, nes tai yra sensorinės dietos dalis“, - sako prof. dr. B. Kreivinienė, savo visapusiška veikla siekianti prisidėti prie kuo didesnio žmonių su negalia savarankiškumo.
Jos teigimu, tėvams, kurie augina vaikus su negalia, visada reikalingas aiškus kelias, žinojimas, kas po ko bus ir pagalbos prieinamumas. Tai ženkliai sumažina jų išgyvenamą stresą. Todėl artimiausiuose B. Kreivinienės planuose – mokymų JAV programa, skirta aplinkos prieinamumui paaugusiems vaikams ir jaunuoliams. turintiems psichinę negalią – kaip jiems sukurti palankią klasės aplinką, darbo vietą. O tuomet vėl bus ieškoma, kaip šias žinias paversti realiai veikiančia ir žmonių gyvenimus keičiančia pagalba.
