Kai švietime vis garsiau kalbama apie technologijas ir dirbtinį intelektą, vis dažniau kyla ir klausimas: kaip jas panaudoti taip, kad jos stiprintų mokinio mąstymą, o ne jį pakeistų. Atsakymų į tai kasdien ieško Ernestas Burčas – Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams, aštuntokų auklėtojas ir jaunųjų šaulių būrelio vadovas.
Jo profesinis kelias – netipiškas: baigęs prancūzų kalbos studijas, šiandien jis šio dalyko nebedėsto, tačiau tęsia įvairiapusį darbą su jaunimu, kuris skatina nuolat ieškoti būdų technologijoms prasmingai įtraukti į ugdymą.
„Kol kas nežinau kaip, bet su jaunimu man sekasi sutarti. Aišku, iššūkių netrūksta, bet dirbti su jais man iš tiesų malonu – galbūt ir pats pasijuntu šiek tiek jaunesnis“, – šypsosi pedagogas.
Stažuotė – kaip atspirties taškas permąstyti ugdymą
Spalio mėnesį E. Burčas stažavosi Barselonoje, kur dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Basic ICT for Teachers: Empowering Classrooms in the Digital Age“ (liet. „IKT pagrindai mokytojams: ugdymo stiprinimas skaitmeninėje eroje”). Stažuotė tapo proga iš naujo permąstyti technologijų vietą ugdyme.
„Technologijos turi padėti mokiniui mokytis efektyviau ir palengvinti mokytojo darbą. Jei jos naudojamos tik dėl efekto, prarandama ugdymo prasmė. Po stažuotės dar aiškiau supratau, kad svarbiausia – tikslingumas“, – sako pedagogas.
Tarptautinės diskusijos paskatino dar labiau susitelkti į prasmingą technologijų integraciją ir sustiprino norą ateityje įsitraukti į daugiau tarptautinių projektų.
Kur baigiasi technologijų pagalba ir prasideda žala?
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai vis dažniau tampa kasdienio mokytojų darbo dalimi, todėl kartu kyla ir esminis klausimas: kur baigiasi pagalba mokymuisi ir prasideda žala mokinio mąstymui? Ši tema šiandien aktuali daugeliui pedagogų, ieškančių balanso tarp technologijų teikiamų galimybių ir ugdymo esmės išsaugojimo.
„Man artima mintis, kad dirbtinis intelektas neturi atimti darbo iš mokinio smegenų. Jei programa viską atlieka už mokinį, nebelieka mąstymo, analizės, kūrybos. Todėl svarbiausia – balansas. DI gali padėti mokytis, bet negali mąstyti už mokinį“, – pabrėžia E. Burčas.
Nuo klasės iki jaunųjų šaulių: kas veikia?
Kasdienėje praktikoje pedagogas pasitelkia įvairius skaitmeninius sprendimus – nuo refleksijoms skirtų įrankių iki programėlių, padedančių kurti trumpus vaizdo įrašus ar parengti garso instrukcijas bei užduočių paaiškinimus, kurie padeda mokiniams savarankiškiau dirbti. Naujos idėjos įgytos stažuotėje ypač pasiteisina dirbant su jaunaisiais šauliais. Viena iš veiklų, kuri anksčiau buvo vykdoma tradiciniu formatu, dabar įgavo modernų pavidalą.
„Per jaunųjų šaulių užsiėmimus viena iš rungčių visada būna orientacinė – vadinamoji fotomedžioklė. Šį kartą pasitelkiau programėlę „Wikiloc“ – punktus reikėjo rasti naudojant QR kodus. Pastebėjau, kad veikla tapo gerokai gyvesnė ir labiau įtraukianti nei ankstesnė versija – mokiniai aktyviau įsitraukė, daugiau bendradarbiavo“, – pasakoja mokytojas.
Darbas su jaunaisiais šauliais, pasak E. Burčo, yra daugiau nei papildoma veikla po pamokų. Užsiėmimai dažnai vyksta savaitgaliais, per žygius, bėgimus ar naktinius sąskrydžius.
„Su jaunaisiais šauliais dirbu iš idėjos. Pastebėjau, kad neformalioje aplinkoje mokiniai yra visai kitokie nei per pamokas. Net tie, kurie klasėje turi elgesio problemų, čia dažniausiai be sunkumų įsilieja į bendrą veiklą“, – sako jis.
Jo tikslas – ne parengti būsimus karius, o ugdyti jaunų žmonių atsakomybę, savarankiškumą, fizinį aktyvumą, pilietiškumą ir gebėjimą dirbti komandoje.
Kvietimas pedagogams: pradėti ruoštis jau dabar
Pasak „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ stažuočių veiklos vadovės Rositos Saukaitės, viena pagrindinių projekto siekiamybių – plėsti pedagogų bendradarbiavimo galimybes tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
„Paraiškos stažuotėms teikiamos užpildant elektroninę formą, kartu pateikiant priimančios organizacijos patvirtinimą ir tiesioginio vadovo sutikimą. Didžiausią dėmesį rekomenduojame skirti kokybiškos stažuotės paieškai – tiek turinio, tiek tarptautinės bendruomenės aspektu“, – sako R. Saukaitė.
Ji pabrėžia, kad pedagogams, planuojantiems stažuotes Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse, verta pradėti domėtis galimybėmis iš anksto, ypač jei domina šešėliavimo praktikos ar ribotą dalyvių skaičių priimančios institucijos. Artimiausias kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas balandį Nacionalinės švietimo agentūros ir projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ informaciniuose kanaluose.
Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ finansuojamas Europos socialinio fondo+ ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.