Lietuva nuosekliai investuoja į kibernetinį atsparumą ir stiprina nacionalinę gynybą skaitmeninėje erdvėje. Svarbiausius pastarųjų metų pasiekimus pamatėme 2026-03-05 (ketvirtadienį) Vilniuje vykusiame viešinimo renginyje „Kibernetinio saugumo diena: sprendimai saugiai ateičiai įgyvendinus projektus CyberUP ir SOC/CSIRT“, kurią organizavo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC).
Renginio metu buvo pristatyti net du itin reikšmingi projektai – „Nacionalinės SOC/CSIRT modulinės sistemos sukūrimas“ ir „Kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenės stiprinimo projektas“ (CyberUP).
Dalyviai galėjo vienoje vietoje susipažinti su sprendimais, kurie jau dabar stiprina valstybės kibernetinį saugumą, gerina institucijų bendradarbiavimą ir padeda greičiau reaguoti į skaitmenines grėsmes.
„Nacionalinis saugumas yra neįsivaizduojamas be kibernetinio atsparumo, tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Gyvename laikotarpiu, kai geopolitinė įtampa ir hibridinės grėsmės yra kasdienybė. Valstybės stabilumas, ekonomikos veikimas vis labiau priklauso nuo to, kaip gerai gebame apsaugoti savo kibernetinę erdvę. Todėl itin svarbu kalbėti apie šiuos du įgyvendintus projektus“, – pabrėžė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
SOC sistema – nuolatinė kibernetinė stebėsena
„Vienas iš įgyvendintų projektų, saugumo operacijų centras (SOC), yra kibernetinio saugumo įrankis, kuris padeda subjektams užtikrinti, kad jų informacinės sistemos būtų stebimos, nuolat reaguojama į sistemoje vykstančias anomalijas ir, jeigu prireiktų, reaguojama į incidentus“, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas Rokas Jonikas.
Dar prieš keletą metų, anot jo, Lietuvoje ši tema nebuvo pakankamai išplėtota, o mums nedraugiškos valstybės tik ir siekė sutrikdyti sistemas, institucijų ar įmonių veiklą. Būtent dėl to 2024 metais buvo nuspręsta įgyvendinti SOC plėtos projektą Lietuvoje.
Per projekto gyvavimo metus su 44 partneriais buvo įsteigti saugumo operacijų centrai, modulinis paketas, apimantis atviro kodo programinę įrangą, dokumentaciją, taisykles, viešai prieinamus mokymų paketus.
SOC/CSIRT modulinė sistema kuriama tam, kad kibernetinio saugumo subjektų bendradarbiavimas taptų sklandesnis: būtų paprasčiau naudotis paslaugomis, greičiau dalinamasi informacija su NKSC ir efektyviau reaguojama į incidentus visos valstybės mastu.
„Mes, kaip NKSC, padėjome dokumentacijos klausimais, kvalifikacijos kėlimu ir sprendėme personalo-specialistų klausimą Lietuvoje. Šuo projektu stipriname Lietuvos atsparumą kibernetinėms grėsmėms, tačiau taip pat labai svarbu paminėti, jog šis projektas nėra baigtinis – jo paketu gali pasinaudoti visi norintys žengti pirmuosius žingsnius kibernetinio saugumo srityje“, – pabrėžia R.Jonikas.
Investicija į bendruomenes
Taip pat buvo pristatyta CyberUP pažanga formuojant stiprią kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenę – nuo specialistų įgūdžių stiprinimo iki ilgalaikio ekspertų rengimo, orientuoto į vis sudėtingesnes kibernetines grėsmes.
CyberUP projektas, anot NKSC direktoriaus pavaduotojos Agnės Ignatavičienės, yra pirmasis kibernetinio saugumo bendruomenei stiprinti vykdytas projektas: „Bandėme suprasti įvairių bendruomenės grupių poreikius, norus įsitraukti į kibernetinio saugumo sritį. Bendruomenės yra labai skirtingos, jų poreikiai skirtingi, tad šis projektas buvo orientuotas į visas grupes.“
Projektas, gimęs Krašto apsaugos ministerijoje, truko daugiau nei 2 metus, o A.Ignatavičienė džiaugiasi, jog per tą laiką pavyko sukurti platformą, vienijančią kibernetinio saugumo subjektus, įmones, jaunimą. Taip pat svarbi dalis yra praktinės rekomendacijos, pagal kurias kiekviena įstaiga gali pagilinti žinias kibernetinio saugumo srityje.
„Šis projektas leido Lietuvą parodyti daugelį metų vykdomame Europos saugumo iššūkyje, skirtame jaunimui. Taip pat džiaugiamės, kad mums pavyko būti vieniems iš pirmųjų „Atlas“ platformoje. Tai yra Europos kibernetinio saugumo kompetencijų centro inicijuota platforma, kurioje kiekviena šalis užregistruoja savo kibernetinio saugumo bendruomenės narius. Lietuva su dar keliomis šalimis buvo pirmosios, kurios užregistravo savo narius, nors kitos šalys dar nebuvo įgyvendinusios net techninių sprendimų, tad mums tai yra didžiulis laimėjimas“, – atskleidžia A.Ignatavičienė.
Projekto metu taip pat buvo investuota į mažų ir vidutinių įmonių kibernetinio saugumo stiprinimą, neformaliojo ugdymo kibernetinio saugumo srityje šviečiamojo turinio kūrimą.
Ateityje – dar daugiau inovacijų
„Šis projektas leido išbandyti veiklas, atrasti tai, kas bendruomenėms yra įdomiausia ir svarbiausia. O nuo šių metų rudens startuosime su nauju projektu, kuriame didesnis dėmesys bus skirtas inovacijoms“, – šypsodamasi ateities planus atskleidžia pašnekovė.
„Dažnai yra klausiama, kaip prie kibernetinio saugumo prisideda valstybė, tad šiais projektais galime parodyti aiškų indėlį. Investuota didelė pinigų suma, pritraukta daugybė partnerių, paremtos mažos bei vidutinės įmonės. Tai yra valstybės investicija į mūsų saugumą – tiek organizacijų, tiek pačių piliečių. Užtikrindami saugias kritines paslaugas rūpinamės kiekvienu gyventoju“, – savo įžvalgomis dalijasi NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.
Projektai, anot jo, leido suprasti, kaip geriausiai įveiklinti finansavimo šaltinius ir pasiekti maksimalų rezultatą. O ateities projektai, kurie dar tik ruošiami, bus orientuoti į tolimesnį valstybės stiprinimą. „Šie pajėgumai mums leidžia sukurti holistinę organizaciją, kurioje turėtume vieningą valdymą, matymą bei prevencinių priemonių taikymą“, – šia diena pasidžiaugė T.Godliauskas.
NKSC ir 15min.lt informacija
