Baigęs mokyklą Neilas Medimas, kaip ir daugelis abiturientų, nežinojo, kokį kelią pasirinkti. Mintyse sukosi skirtingos profesijos – nuo elektriko iki piloto.
„Iš pradžių galvojau apie elektriko karjerą, tačiau galiausiai pasirinkau kulinarinį meną. Programa supažindino su visa virtuvės kasdienybe – nuo pagrindinių technologijų iki darbo organizavimo, tačiau greitai supratau, kad vien teorinių žinių neužtenka. Be praktikos savęs šefu nepavadinsi“, – pasakoja jis.
Ieškodamas realios patirties, Neilas praktiką atliko pas šefą Evaldą Jušką. Būtent ten, kūrybingoje kepyklos ir konditerijos aplinkoje, jis pajuto, kad ši sritis jam artima.
Vėliau, pamatęs „Pranciškaus malūno“ darbo skelbimą, jis nusprendė – metas išbandyti save tikrame darbo ritme.
Virš 300 kepinių ryte tik startas
Pirmąją darbo dieną kepykloje Neilas greitai suprato, kad realus darbas neturi nieko bendro su ramiu eksperimentavimu.
„Supratau, kad dabar teks panaudoti visas žinias, kurias sukaupiau praktikos metu. Darbo diena buvo ilga ir tikrai nepasakyčiau, kad lengva. Tačiau sunkiausias laikotarpis buvo Kalėdos. Kiekvieną rytą reikėdavo iškepti apie 150 kepalų raugo duonos ir daugiau nei 200 bandelių. Net nekalbu apie pyragus ar kitus kepinius. Trečią dieną iš eilės dirbant su tokiais kiekiais jau jautėsi nuovargis – kepiniai keitė vienas kitą, o orkaitė veikė be pertraukų“, – prisimena Neilas.
Pasak jaunojo specialisto, aplinkiniams kepykla dažnai asocijuojasi su jaukia aplinka ir šviežių kepinių kvapu. Įprastą dieną iš tiesų yra laiko išgerti kavos. Tačiau padidėjus užsakymams darbo tempas tampa visai kitoks.
Nuo nesėkmių namuose iki savo recepto
Neilas sako, kad būtent raugo duona tapo tuo gaminiu, kuris labiausiai pakeitė jo požiūrį į kepimą.
„Esu su raugo duona dirbęs ir anksčiau, bet namuose niekada nepavykdavo jos pagaminti kokybiškai. Išbandžiau visus receptus, kuriuos radau internete, tačiau vis kažko trūko. Atėjęs dirbti į kepyklą perpratau visą duonos gaminimo eigą“, – pasakoja jaunasis kepėjas.
Pasak jo, svarbi ne tik receptūra. Ne mažiau reikšminga aplinka – tinkama įranga, kokybiškas raugas ir žmonės, kurie išmano savo darbą. Tačiau vienas netikėčiausių atradimų šiame darbe – kūrybos laisvė.
„Visi darbuotojai turi galimybę atskleisti savo idėjas. Kiekvieną mėnesį kepykla turi savo „mėnesio kepinį“, kurį sukuria vienas iš darbuotojų“, – sako Neilas.
Pirmasis Neilo kūrybinis bandymas kepyklos vitrinoje pasirodė per Kalėdas.
„Sukūriau nealkoholinio karšto vyno duoną su apelsinais. Visada mėgau jį šaltuoju metų laiku, o atradęs meilę duonai pagalvojau – kodėl nesujungus šių dviejų, atrodytų, skirtingų pasaulių?“, – šypsosi kepėjas.
Nors šis kepinys buvo skirtas šventiniam laikotarpiui ir nepriskirtas „mėnesio kepinio“ kategorijai, Neilas neslepia – jau dabar deda daug pastangų, kad netrukus Kauno gyventojai galėtų paragauti naujo, jo sukurto kepinio.
Svajonė – nedidelė kepyklėlė su malkine krosnimi
Apie ateitį Neilas kalba užtikrintai – nuosava kepykla jam ne svajonė, o tik laiko klausimas.
„Labai norėčiau nedideliame miestelyje turėti tradicinę lietuvišką kepyklą, kur galėčiau kepti raugo duoną malkinėje krosnyje. Jau įsivaizduoju, kad prieš darbą ar pusryčius žmonės galėtų užsukti pas mane tiesiog pėsčiomis, be jokio skubėjimo. Todėl ir galvoju ją atidaryti mažesniame miestelyje. Tikiu, kad ant kiekvieno žmogaus veido atsiras šypsena, jei ant pusryčių stalo bus šviežia duona“, – sako jis.
Tačiau ši vizija paremta ne tik entuziazmu – ją stiprina tiek kasdienė darbo patirtis, tiek profesinio mokymo metu įgytos žinios.
„Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre su mokytojais įsigiliname, ką kiekvienas gaminio elementas keičia, ką galima koreguoti, kad gautume tam tikrą rezultatą. Darbe technika jau yra užtvirtinta, bet profesinio mokymo metu išmoksti suprasti, kodėl darai vieną ar kitą veiksmą“, – sako Neilas.
Profesinis mokymas nuolat atsinaujina
Profesinio mokymo įstaigos nuolat atsinaujina, o tam skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos leidžia ne tik plėsti mokymo programų turinį, bet ir iš esmės modernizuoti infrastruktūrą. Vien tik 2025 m. šalies profesinių mokyklų infrastruktūrai atnaujinti skirta per 38 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Šie pokyčiai tiesiogiai palies ir būsimus maisto pramonės specialistus: Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre planuojama atnaujinti maisto pramonės darbuotojo programos įrangą.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau apie atvirų dienas ir mokyklų sąrašas igykprofesija.lt