Kovo 3 d. Lietuvos etnografijos muziejaus dvare pasirašyta Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru pastato L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav., projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis su architektų studija UAB „Do architects“ – konkurso laimėtojo architektūrinio projekto „Sparnas“ autoriais.
Pasirašyta sutartis apima visą projektavimo ciklą – nuo projektinių pasiūlymų parengimo ir viešinimo, statybą leidžiančių dokumentų gavimo, techninio darbo projekto parengimo, statinio informacinio modeliavimo (BIM) iki interjero projektavimo. Sutartyje numatytoms paslaugoms įgyvendinti skirtas 14 mėnesių laikotarpis.
Sutarties pasirašymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministrė ir ministerijos atstovai, muziejų partnerių atstovai, žiniasklaidos atstovai bei kiti svečiai.
Projekto „Sparnas“ architektūrinė vizija – pagarbi integracija į kraštovaizdį
Apie projektą „Sparnas“ pasakoja projekto architektė Andrė Baldišiūtė (studija „Do Architects“):
„Šį projektą kūrėme ilgai, vis pergalvodami. Mums buvo labai svarbu, kad pastatas Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse netaptų svetimkūniu. Tai ypatinga vieta, kurioje architektūra turi būti jautri, tylesnė už kraštovaizdį. „Sparnas“ gimė kaip pastatas, kuris labiau slepiasi nei demonstruojasi. Didžioji jo dalis integruota į šlaitą, po pieva. Iš toliau matyti tik aiškus šiuolaikinis orientyras – stogelis, primenantis senųjų sodybų siluetą.
Mums svarbu buvo kurti šiuolaikiškai, aiškiai ir pagarbiai. Tai modernus pastatas. Jis nekonkuruoja su muziejaus ekspozicija po atviru dangumi – jis ją papildo.
Didžiąją pastato dalį sudaro požeminės saugyklos – racionalios, profesionalams skirtos erdvės, kuriose svarbiausia stabilus mikroklimatas ir vertybių apsauga. Integravimas į žemę leidžia užtikrinti natūralų temperatūros stabilumą ir tvaresnę eksploataciją. Mums buvo svarbu, kad architektūra čia tarnautų funkcijai – be perteklinės reprezentacijos, bet su aiškia logika.
Taip pat siekėme sukurti vietą, kuri būtų gyva. Vienintelį atvirą fasadą pavadinome „Sparnu”. Jis atsiveria į kraštovaizdį ir tampa susitikimų vieta – čia galės vykti parodos, renginiai, edukacijos, bendruomenės susibūrimai. Norisi, kad tai būtų erdvė, kur žmonės ateina iš noro sužinoti, kas vyksta muziejaus „užkulisiuose”.
Muziejus siekia tapti atvira vertybių saugykla, kur lankytojai turi galimybę pro saugyklų langus ir vitrinas pamatyti, o kartais ir aplankyti saugomas erdves, pažinti procesą. Architektūra sukuria aiškią ribą – apsaugoti ir kartu sudaryti galimybę pažinti bei dalintis. Tai leidžia muziejui tapti atviresne, gyvesne institucija.“
Šis projektas žymi svarbų žingsnį stiprinant muziejų infrastruktūrą – jis sudarys sąlygas centralizuotai ir profesionaliai saugoti keturių muziejų kultūros vertybes, kartu užtikrinant jų pažinimo proceso atvirumą ir prieinamumą visuomenei. Tokiu būdu „Sparnas“ taps ne tik saugykla, bet ir gyvu kultūros centru, kuriame paveldo gyvybingumas, edukacija ir visuomenės įtraukimas susilieja į ilgalaikę, tvarią muziejų viziją.
Projektas finansuojamas iš 2021–2030 m. Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Istorinės atminties komunikacijos turinio ir formų aktualizavimas“, finansuojamos iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų Investicijų programos bei valstybės biudžeto lėšų.
Projektą kartu įgyvendina: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Lietuvos etnografijos muziejaus informacija
