Marijampolėje gyvenanti Loreta, esant reikalui, galėtų dirbti ir darželio auklėtoja, ir pradinių klasių mokytoja, ir informatikos bei matematikos mokytoja. Ne vieną diplomą turinti pedagogė ir penkių vaikų mama sako, kad geriausiai vis tik jaučiasi padėdama vyresnių klasių mokiniams narplioti matematikos lygtis. Tą rodo ir puikūs jos mokinių pasiekimai. Kad atrastų savo pašaukimą, prireikė ne vienerių metų ir, kaip juokauja pašnekovė, slidžių miško takelių, kurie atvedė iki persikvalifikavimo studijų.
Savo pavyzdžiu Loreta Pautienienė sako norinti padrąsinti ir kitus – niekada nėra per vėlu mokytis ir ieškoti to, kas artima širdžiai. Persikvalifikavimo studijas moteris baigė būdama 47 metų ir jau trejus metus jaučiasi labai laiminga dirbama matematikos bei informatikos mokytoja.
Į darbą tekdavo važiuoti 50 km
Nors pirmasis Loretos išsilavinimas yra ikimokyklinio ugdymo pedagogė, tačiau darželyje ji niekada nedirbo – iš karto įsidarbino pradinių klasių mokytoja. Dirbdama su pradinukais, ji įgijo atitinkamą išsilavinimą, tačiau netrukus pasiekė žinia apie reorganizaciją bei uždaromą mokyklą.
„Pradinių klasių mokytojus ruošia Marijampolės kolegija, todėl jų čia tikrai netrūksta. Kai uždarė kaimo mokyklėlę, kurioje dirbau, nebuvo jokių prošvaisčių kažkur aplink gauti pradinių klasių mokytojos darbo“, – situaciją prisimena mokytoja.
Norėdama ir toliau dirbti pedagoginį darbą, ji išsiaiškino, kad labiausiai jos regione trūksta informatikos ir anglų kalbos mokytojų. Į tiksliuosius mokslus linkusi pašnekovė ryžosi pabaigti papildomas informatikos studijas, kurias dalinai finansavo savivaldybė.
„Pabaigusi studijas iškart įsidarbinau. Tačiau tam, kad susidarytų tinkamas krūvis, buvau priversta dirbti per 4 mokyklas: vienoje Marijampolės progimnazijoje ir trijose kaimiškose mokyklėlėse. Paskaičiavau, kad į darbą važiuodavau po 50 km per dieną. Norint pasiekti kaimiškas mokyklas, žiemą tekdavo važiuoti apledėjusiais miško takeliais – kartais aš ne važiuodavau, o čiuoždavau į darbą“, – savo 17-os metų informatikos mokytojos patirtį prisimena marijampolietė.
Geriausias įrodymas – mokinių rezultatai
Dirbdama informatikos mokytoja keliose mokyklose, L. Pautienienė iš viso turėjo 30 kontaktinių valandų per savaitę.
„Mane vargino tas nuolatinis važinėjimas į skirtingas mokyklas, bet didžiausią liūdesį kėlė tai, kad su kiekviena klase susitikdavome tik kartą per savaitę. Jei įsimaišydavo dar kokia šventė, atostogos ar ekskursija, matydavomės dar rečiau ir mokiniai dažnai sugrįždavo jau viską pamiršę. Natūralu, kad taip retai susitinkant, nelabai įmanoma pažinti vaikų ar užmegzti su jais artimesnį ryšį. Darbas patiko, bet to atgalinio ryšio nebuvimas man neteikė džiaugsmo“, – sako mokytoja.
Pasiryžusi pokyčiams, moteris ieškojo galimybių įgyti papildomų kompetencijų, kurios leistų jai atsiskleisti pedagogo darbe. Atradusi projektą „Tęsk“, Loreta Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigė papildomas matematikos studijas. Šįkart studijos jai nieko nekainavo, jos buvo pilnai finansuotos projekto lėšomis.
„Matematikos mokytojos darbas yra tai, ką norėsiu dirbti iki pensijos. Atradau pašaukimą ir dabar esu savo vietoje ir turbūt geriausias to įrodymas – mano mokinių pasiekimai. Jei lygintume mano šių metų aštuntokų laikyto matematikos egzamino rezultatus, tai jie kur kas aukštesni nei viso rajono“, – pasiekimais džiaugiasi L. Pautienienė.
Moteris prisipažįsta, kad šiuolaikiniams vaikams matematika nėra lengvai perprantamas dalykas, tačiau ji deda dideles pastangas nuolat ieškodama būdų, kaip sudominti vaikus ir sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai.
„Čia labai pasitarnauja mano informatikos žinios. Susiejus matematiką su informatika galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Kas dar labai padeda – mano durys visada yra atviros, todėl mokiniai gali manęs klausti ir aiškintis, ko nesupranta, tiek per pertraukas, tiek po pamokų“, – sako matematikos ir informatikos mokytoja.
Studijų draugui – daugiau nei 60 metų
Penkių vaikų mama paklausta, ar nebuvo sunku ryžtis dar vienoms studijoms jau brandžiame amžiuje, moteris juokiasi, kad vėl žvalgosi ir domisi įvairiomis galimybėmis toliau studijuoti. Du jos sūnūs jau suaugę, o su mažiausiąja atžala studijų metais namie daug padėjo dukros dvynės.
„Mokymasis yra pati geriausia investicija į save. Mane tikrai stebina žmonės, kurie sako, kad tam neturi laiko – svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus. Pamenu, kai studijavau matematiką, vienam mano kurso draugui buvo jau virš 60 metų. Aš taip pat dar norėčiau kažką studijuoti, nes man labai patinka pats procesas, tik man asmeniškai artimesnės kontaktinės, o ne nuotolinės studijos“, – pastebi Marijampolėje dirbanti L. Pautienienė.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinės švietimo agentūros informacija